Užtat sakoma, kad Vilniaus gatvėse naktį gerokai saugiau nei didžiuosiuose Vakarų Europos miestuose, mat ten dažnai asmenys žalojami peiliais ir kitais įrankiais. Bet alkoholis ar kitos medžiagos prisideda prie viešosios tvarkos pažeidimų dažnumo.
Sostinės 3-iojo policijos komisariato pareigūnai pripažįsta, kad nesutarimų tarp besilinksminančių kyla itin dažnai. „Konfliktinių situacijų praktiškai pasitaiko kiekvieną savaitę“, – nurodo policija. O štai kultūriniuose renginiuose, kur vartojama mažiau alkoholio, naktys būna ramesnės, įsitikinęs Vilniaus naktinio aljanso vadovas.
Naktinis Vilnius – saugesnis nei Londonas, bet yra „probleminių taškų“
Naktinės ekonomikos asociacijos valdybos pirmininkas Markas Adamas Haroldas teigia, kad Vilniuje naktys ramesnės nei bet kuriam Vakarų Europos didmiestyje: Londone, Paryžiuje ar Amsterdame. Užsienyje pasitaiko sužalojimų peiliu ar kitais ginklais, o štai Lietuvoje tokie atvejai – retenybė.
„Nebijau, kai žmona naktį išeina į miestą, o Londone tikrai bijočiau. Skirtumą savo akimis esu matęs, 20 metų gyvenu Vilniuje, o prieš tai 20 metų buvau Londone. <...> Bet mums reikia dirbti, kad neatsirastų problemų“, – sakė M. A. Haroldas.
Tačiau naktinių erdvių saugumo srityje dar yra, kur pasitempti. Ekspertai turi pasiūlymų, kaip naktinio pasilinksminimo vietas daryti saugesnes visiems lankytojams.
Anot M. A. Haroldo, Vilniuje yra „probleminių taškų“, kur naktinio pasilinksminimo vietose pasitaiko smurto proveržių, vagysčių ar kitų pažeidimų.
„Dažniausiai kviečiama policija, kai nakties metu pasilinksminimo vietose (klubuose, baruose) arba jų prieigose įvyksta konfliktinės situacijos, kurių metu nukenčia ne tik žmonės, bet ir turtas. <...> Muštynių-konfliktų pasitaiko neretai, tačiau gal daugiau pasitaiko konfliktinių situacijų tarp dviejų dalyvių. Pasitaiko atvejų, kuomet muštynėse dalyvauja daugiau asmenų, kurių metu nukenčia ne tik asmenys, bet ir turtas“, – nurodė Vilniaus 3-iojo policijos komisariato (PK) atstovai.
Pareigūnų duomenimis, dažniausiai kartojasi tokie nusikaltimai: fizinio skausmo sukėlimas (LR BK 140 str.), viešosios tvarkos pažeidimai (LR BK 284 str.), vagystės (LR BK 178).
Naktinio pasilinksminimo vietose dažniausiai pasigendama asmeninių vertingų daiktų – vagys nugvelbia mobiliojo ryšio priemones, pinigines, rankines. Policija išskyrė ir taip pat narkotinių medžiagų disponavimo atvejus, kai patikrinus asmenis randamos narkotinės medžiagos (LR BK 259 str.). Už visus išvardytus nusikaltimus taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Stinga duomenų apie nusikaltimus: „sistema senoviška“
Tačiau ekspertai pastebi, kad nepakanka duomenų apie nusikaltimus, padaromus naktinio pasilinksminimo vietose.
Bėda ta, kad nėra tikslios statistikos, kiek ir kokių incidentų fiksuojama konkrečiuose baruose ar naktiniuose klubuose. Pašnekovas M. A. Haroldas pabrėžia, kad atitinkami duomenys turėtų būti tikslingai renkami ir viešinami, tada matytųsi tikroji nusikalstamumo naktiniame mieste statistika.
„Sistema senoviška, nėra skaitmenizuotos statistikos. Sunku krapštyti rankiniu būdu ir sumuoti. <...> Nėra bazės, kur įmanoma kiekvienam gyventojui pamatyti duomenis ir sužinoti, kur yra problemų. Būtų labai gerai, jei paprastas gyventojas galėtų pamatyti tą statistiką ar bent savivaldybės tarybos nariai“, – pažymėjo M. A. Haroldas.
Iš to išplaukia kiti sunkumai – net žinant, kad bare ar klube vyksta nusikalstamos veikos, ir norint apriboti licenciją verstis mažmenine alkoholio prekyba, pristinga įrodymų.
„Sunku spręsti problemas, kai nėra fiksuotų įrodymų. <...> Teisme labai lengva pateikti skundą ir laimėti“, – apibūdino Vilniaus naktinio aljanso vadovas M. A. Haroldas.
Skaičiai, kiek moterų patiria priekabiavimą, gali šokiruoti
Stinga statistikos ir apie seksualinius nusikaltimus klubuose ar baruose. Didelė dalis nukentėjusiųjų apie tai tyli, todėl tikrieji seksualinio smurto mastai nežinomi.
Moterų informacijos centro projektų vadovė, organizacijos „Ribologija“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė apgailestauja, kad XXI a. moterims ir merginoms linksmintis naktį yra nesaugu. Rizika patirti seksualinį priekabiavimą ar smurtą tamsiuoju paros metu išauga, teigia ji.
„Oficialiai Lietuvoje kasmet registruojama nuo 2 iki 12 seksualinio priekabiavimo atvejų pagal baudžiamąjį kodeksą (BK). Bet BK numato seksualinį priekabiavimą tarp pavaldumu susijusių asmenų.
Tad oficialios statistikos apie priekabiavimą ar seksualinį smurtą naktinio pasilinksminimo vietose Lietuvoje neturime. Šitas skaičius kur kas didesnis, tačiau žmonės dėl gėdos ar nenorėjimo eiti per teisinius procesus, sudėtingo įrodinėjimo apie šiuos atvejus teisėsaugai nepraneša“, – akcentavo R. Butkevičiūtė.
Kita vertus, užsienyje renkami tokie duomenys. Štai Brazilijoje 86 proc. moterų seksualinį priekabiavimą patiria būtent naktiniuose klubuose, davė pavyzdį R. Butkevičiūtė.
„Prieš keletą metų darytoje socialinėje kampanijoje Brazilijoje buvo 3 savanorės merginos. Jos apsivilko specialią suknelę, kurioje buvo įsiūti sensoriai, ir ėjo į naktinius klubus. Per mažiau negu 4 valandas 3 merginos buvo nepageidaujamai paliestos iš viso 157 kartus. Įsivaizduokite, tai yra daugiau negu 40 kartų per valandą. Manau, kad jei panašią socialinę reklamą padarytume Lietuvoje, turėtume šokiruojančius rezultatus“, – svarstė pašnekovė.
Prievarta vyksta pasilinksminimo įstaigoje arba už jos ribų
Prisimindama asmeninę patirtį, R. Butkevičiūtė tikino, kad moteriškos lyties atstovės klubuose ir baruose neretai sulaukia priekabiautojų dėmesio, yra nepadoriai liečiamos. O vėliau nukentėjusiosios dar sulaukia „kaltinimų lavinos“ iš visuomenės.
„Kodėl moterys ir merginos negali sau leisti saugiai linksmintis? Kodėl tos, kurios vartoja alkoholį ir rengiasi taip, kaip nori, eidamos šokti, yra gėdinamos ir vadinamos mažiau dorovingomis? <...> Gyvenant kaltinančioje aplinkoje labai sunku kreiptis pagalbos. <...> Dėl to ir nematome istorijų, turime tik tylą ir savo pačių prisiminimus, ką patyrėme ar dabar patiriame, eidamos linksmintis naktį“, – nurodė su prievartos aukomis dirbanti specialistė.
Sulaukti nederamų seksualinio pobūdžio veiksmų moterys gali tiek iš artimos aplinkos asmenų, tiek iš nepažįstamųjų.
„Smurto rūšis dažniausiai, matyt, būna seksualinis priekabiavimas, bet tuo viskas nesibaigia. Yra išžaginimo, seksualinio prievartavimo, privertimo lytiškai santykiauti atvejų. Jie gali vykti arba pačioje pasilinksminimo įstaigoje, pavyzdžiui, tualete. Arba susipažinus ir pradėjus bendravimą įstaigoje, vėliau yra persikeliama į butus, viešbučius ir tęsiasi seksualinis smurtas“, – aplinkybes apibūdino R. Butkevičiūtė.
Vilniaus miesto 3-iojo PK pareigūnai pastebi, kad nuo seksualinio pobūdžio nusikaltimų nukentėję asmenys pagalbos kreipiasi ne iš karto.
Paklausti apie šių nusižengimų dažnumą baruose, naktiniuose klubuose, policijos atstovai teigė: „Seksualinio priekabiavimo atvejų pasitaiko tikrai labai retai. Ir tais atvejais dažniau būna, kad nukentėjusieji kreipiasi vėliau.“
Saugiau, kai alkoholio liejasi mažiau
Vilniaus naktinio aljanso vadovas M. A. Haroldas minėjo dirbantis ties projektu dėl seksualinio priekabiavimo prevencijos naktinio pasilinksminimo vietose. Ruošiama edukacinė programa, bendradarbiaujant su policija ir savivaldybe.
„Moterims mažiau saugu nei vyrams naktiniuose klubuose, baruose ir šiaip naktyje. Ir taip neturėtų būti. <...> Mes turime tikslinę auditoriją, ir galime kalbėtis, padaryti edukaciją, kad visiems būtų saugiau“, – tikino M. A. Haroldas.
Taip pat pašnekovas pastebi, kad vykstant kultūriniams renginiams, vartojama mažiau alkoholio ir vykdoma mažiau nusikaltimų. Renginių gausa prisidėtų prie saugumo didinimo, tiki jis.
„Kultūrinė veikla savaime yra saugumo priemonė. Turėtų būti kuo daugiau įvairesnių kultūros vietų mieste, kad nebūtų vien zonos, kur vyksta pramogos alkoholio pagrindu“, – sakė M. A. Haroldas.
Paklaustas, ar lietuviai, linksmindamiesi naktį, linkę piktnaudžiauti narkotikais, M. A. Haroldas minėjo, kad psichotropinės medžiagos nėra itin paplitusios.
„Turim šiek tiek duomenų apie vartojimą. Palyginti su kitomis šalimis Europoje, Lietuvoje mažiau vartoja žmonės. Yra procentas žmonių, kurie nieko nevartoja, net alkoholio. Čia yra nemažas segmentas auditorijos“, – teigė jis.
O štai policijos atstovai minėjo, kad svaiginančios medžiagos gali būti vienas iš nusikalstamos veikos komponentų.
„Aplinkybės, kurios paskatina agresiją, – tai dažniausiai alkoholis. Narkotinių medžiagų pavartojimo taip pat negalime atmesti“, – komentavo Vilniaus 3-iojo PK pareigūnai.
Aukos tyčia svaiginamos: atsibunda ir nesupranta, kas įvyko
Tačiau seksualinius nusikaltimus skatina nebūtinai narkotinių medžiagų vartojimas. Pagrindinis piktavalių įrankis gali būti tyčinis apsvaiginimas, kad ir alkoholiu. Apsvaigusiu asmeniu lengviau pasinaudoti, nurodė R. Butkevičiūtė.
„Gajus mitas, kad seksualinis smurtas vyksta tik miške arba iššokus iš krūmų, tempiant kažkur ir panašiai. Bet naktinio pasilinksminimo vietose viskas vyksta kitaip. Yra lengvai bendraujama. Pagrindinis išprievartavimo narkotikas, kuris naudojamas, yra alkoholis.
Kodėl? Jis lengvai prieinamas, nereikia turėti jokių tablečių, piliulių papildomai. Užtenka atnešti ir siūlyti gėrimus dovanų. O kai žmogus tampa apsvaigęs, lengviau pažeidžiamas arba negali kontroliuoti savo veiksmų, tuo metu paprasta naudoti seksualinį smurtą“, – apibūdino R. Butkevičiūtė.
Tiesa, kartais nusikaltimai daromi aukas apsvaiginus ne vien alkoholiu, o ir kitomis medžiagomis: raminamaisiais, antidepresantais, marihuana ir kitais vaistiniais ar psichotropiniais preparatais. Sumaišytos kelios medžiagos keičia asmens būseną ir savijautą.
„Išprievartavimo narkotikai arba per daug alkoholio asmenį priverčia jaustis apsvaigusiu, tampa sunku kalbėti, judėti, pradeda pykinti, jauti sulėtėjusį ar padažnėjusį širdies ritmą, pradeda norėtis miego, sunku kvėpuoti. Visi neigiami poveikiai gali paskatinti norą važiuoti į kitą aplinką, prigulti, norėti, kad juo pasirūpintų“, – nurodė Moterų informacijos centro projektų vadovė.
Kartais apsvaigintos aukos panyra į nesąmoningą būseną, miegą, negali priešintis, o vėliau neprisimena, kas įvyko.
„Tokie narkotikai kaip rohipnolis, ketaminas, yra stiprūs preparatai. Jie ima veikti labai greitai, bet pastebėti, kad su tavimi kažkas vyksta, gali tikrai ne iš karto. <...> Sunku atskirti, kad su tavim darosi kažkas ne taip ar kad esi šiaip apsvaigęs. <...>
Seksualinis smurtas – tai trauminis procesas ir žmogus gali tik po kelių dienų suprasti, kas su juo įvyko. Tuo metu savęs nevaldė, galbūt buvo miego būsenoje, nulūžęs. Gali neatsiminti, kas įvyko, matyti, kad esi be rūbų arba kad skauda lytinius organus. Nesi tikra iki galo, kas su tavimi buvo padaryta, ir tai yra beprotiškai baisus jausmas“, – komentavo R. Butkevičiūtė.
Anot pašnekovės, seksualinį priekabiavimą klubuose, baruose patiria ir dalis vyrų, tačiau absoliuti dauguma nukentėjusiųjų yra moterys. „Tai smurtas lyties pagrindu“, – pabrėžė R. Butkevičiūtė.
Jeigu patyrėte seksualinį smurtą, arba įtariate, kad galimai nukentėjote nuo panašių nusikaltimų, pagalbos galite kreiptis šiais kanalais:
- skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112,
- nukentėjus nuo smurto artimoje aplinkoje skambinti numeriu 8 700 55516 (Specializuotos kompleksinės pagalbos centras),
- kur kreiptis nukentėjus už artimos aplinkos ribų, rasite čia.
Emocinę paramą teikia:
