Seimo švietimo ir mokslo komitetas kartu su Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktore bei švietimo ir mokslo ministre aptarė kovo 1 d. pristatytą studijų krypčių vertinimą.
SKVC numato, kad išnyks šios studijų kryptys: bakalauro – paveldo studijos Europos humanitariniame universitete, teologija Vytauto didžiojo universitete ir LCC tarptautiniame universitete, žurnalistika Klaipėdos universitete ir Vilniaus universitete, medicinos technologijos KU. Magistro – teologija VDU, šokis KU, agronomija Aleksandro Stulginskio universitete.
Ramina, kad programos dar gali išlikti
Pasak švietimo ir mokslo ministrės, ministerija suinteresuota, kad silpnų studijų programų nebūtų, todėl nuspręsta imtis studijų krypčių vertinimo ir naikinti dalį studijų programų.
„Ši tvarka parodo bendrą nuotrauką, kokia yra dabartinė sistema. Šiuo metu aukštosios mokyklos teikia papildomą informaciją, visiškai suprantame, kad atsiradus informacijai, didelės panikos ir baimės, kad kryptys išnyks, neturėtų būti.
Bet, manau, vertinimas yra labai savalaikis, vykstant jungimuisi aukštųjų mokyklų, prieš prasidedat priėmimui į aukštąsias mokyklas, turi būti labai aiškiai ir objektyviai pateikta informaciją apie situaciją studijų programose“, - posėdyje sakė J. Petrauskienė.
Tiesa, SKVC direktorė Nora Skaburskienė nuramino, kad aukštosios mokyklos dar turi laiko pateikti papildomą informaciją apie mokymosi rezultatus 2017 m., kad įrodytų, jog jų studijų programos neturėtų būti naikinamos.
Langų užkalimas ir šlapias skuduras
Vis dėlto dalis Seimo narių kritikavo SKVC ir ministerijos sprendimą naikinti dalį studijų programų. Štai valstietis Arūnas Gumuliauskas tokią reformą vadino paprasčiausiai langų užkalimu.
„Dar kartą galima pasakyti, kad visada galima kurstyti aistras, bet nerimo tikrai nereikėtų skleisti. Aukštosios mokyklos visą eilę studijų programų pačios peržiūrėjo ir arba apjungė, arba nusprendė neteikti jų priėmimui“, - aiškino J. Petrauskienė.
O štai parlamentaras Gintaras Steponavičius tiesiai šviesiai pareiškė, kad ši reforma primena smūgį šlapiu skuduru.
„Mano supratimu, išpildymas viso šio sumanymo ir diskredituoja pačią idėją. Nes sisteminis įrankis kokybei siekti yra labai geras, ne pavienės programos, o jų stambesnės grupės, kryptys. Kai tai padaryta daliai žmonių priimant sprendimus, pildans egzaminų pasirinkimus, aš tai kaip šlapią skudurą vadinčiau, o ne
Universitetai palaiko
Tuo tarpu universitetų atstovai palaiko inicijuojamus pokyčius. Vilniaus universiteto rektorius profesorius Artūras Žukauskas mano, kad be šios reformos nepavyks užtikrinti aukštojo mokslo kokybės ir suvaldyti emigracijos.
„Pritarčiau tam, kas vyksta. Mes turime suvokti, kad mūsų valstybėje kuriama vertė yra per maža. Dėl to yra mūsų valstybės didelė migracija. Ir perspektyvos dar prastės, jeigu mes nesusirūpinsime aukštojo mokslo kokybe. Bet kokie pokyčiai, kurie veda į aukštojo mokslo kokybė, yra būtini“, - tvirtino A. Žukauskas.
Vytauto didžiojo universiteto rektorius profesorius Juozas Augutis taip pat palaiko reformą, tačiau pasigenda metodikos, pagal kurią būtų vertinamos studijų kryptys.
„Be jokios abejonės, vertinimas kryptimis – pažangesnis metodas, nes programas esame suskaldę. Kyla abejonių dėl įstatyme parašytos normos, kad turėjo būti sukurta metodika vertinti studijų kryptis. Tas vertinimas yra puiki nuotrauka, įspėjimas. Sukūrus metodiką, kaip vertinamos studijų kryptys, manau, bus ženklus kokybinis šuolis“, - kalbėjo Juozas Augutis.
Studentai nerimauja
Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentas kolegijoms Kasparas Nacius išsakė susirūpinimą dėl planuojamų naikinti programų. Jis švietimo ir mokslo ministrės teiravosi, ką daryti studentams, kurie jau studijuoja programose, kurios paskelbtos nekokybiškomis.
„Po kryptimis papuola studijų programų, kurios 6 metams akredituotos, tačiau po šio vertinimo jos yra nebe kokybiškos, tai klausimas, kas su tais studentais, kurie įstojo į akredituotas studijų programas – ar jas pripažinus nekokybiškomis, jie turės galimybę pereiti į akredituotą studijų kryptį“, - teiravosi K. Nacius.
Ministrė nuramino, kad studijų kryptys neišnyksta, o studentai bet kokiu atveju neturėtų norėti rinktis nekokybiškų studijų programų.
Nušienavo šimtus programų
Šiemet stojantieji į aukštąsias mokyklas negalės rinktis dalies registruotų studijų programų – SKVC uždraudė priėmimą į kelis šimtus programų. Daugiausiai tokių programų, į kurias negalės būti priimami nauji studentai, yra Klaipėdos ir Šiaulių universitetuose. Iš neuniversitetinių aukštųjų mokyklų daugiausiai programų neliks Marijampolės kolegijoje.
SKVC duomenimis, Klaipėdos universitete 16-oje studijų krypčių pirmos pakopos studijos akredituotos ribojamai, Šiaulių universitete – 10. Toks akreditavimas reiškia, kad studijos turės būti išregistruotos, kai jas baigs dabar studijuojantys studentai.
Stojantieji į universitetines bakalauro studijas šiemet galės rinktis iš 350 studijų programų (pernai buvo siūlyta 447), stojantieji į magistrantūrą – iš 437 programų (pernai 525).
