Valstybinių brandos egzaminų rezultatai nustebino dalį Šiaulių rajono pedagogų, mokinių ir jų tėvelių. Dauguma neišlaikiusiųjų egzamino — 19 abiturientų — L. Ivinskio gimnazijos auklėtiniai. Kuršėnų Pavenčių vidurinėje — trys abiturientai neišlaikė, bet trys surinko po 100 balų. Redakcijai laišką parašę kuršėniškiai stebėjosi, kodėl Pavenčių vidurinė verčiama pagrindine, jeigu jos rezultatai geresni negu L. Ivinskio gimnazijoje?
Politinis „stogas“
Laiške kuršėniškiai ir patys nurodo vieną, jų nuomone, svarbią priežastį — politinį „stogą“.
Šiaulių rajono tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė socialdemokratėTatjana Kriliuvienė yra anglų kalbos mokytoja L. Ivinskio gimnazijoje. Šioje gimnazijoje dirba ir daugiau mokytojų — politikų, išrinktų į rajono Tarybą: direktoriaus pavaduotoja Roma Albrikienė, istorijos mokytojas Rolandas Tamošaitis.
Skaitytojai spėja, kad dėl politinio „stogo“ Taryboje L. Ivinskio gimnazijos abiturientų rezultatus apskritai vengiama viešinti: rajono Savivaldybės tinklalapyje atsirado tik viena žinutė apie tai, jog aukščiausi pasiekimai Pavenčių mokyklos abiturientų.
Nuo šių metų rugsėjo, rajono Tarybos sprendimu, Pavenčių vidurinė mokykla taps pagrindine ir mokyti vyresnių klasių moksleivių nebegalės, nors ir tokie rezultatai.
Kaltino abiturientus
Paklausta, kaip vertina faktą, kad 19 L. Ivinskio gimnazijos abiturientų neišlaikė valstybinių brandos egzaminų, rajono Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė T. Kriliuvienė kalbėjo kaip L. Ivinskio gimnazijos mokytoja — esą kalta šių metų abiturientų laida.
„Šiemet mūsų kontingentas buvo silpnas. Į gimanzijos devintą ir į vienuoliktą klases iš kaimų mokyklų suvažiuoja mokiniai, nematę vadovėlių“,— aiškino T. Kriliuvienė.
Jos nuomone, nors sprendimas dėl Pavenčių mokyklos yra, „bet mokytojų širdyse — pasipriešinimas“.
Kodėl būtent Pavenčių vidurinę nuspręsta paversti pagrindine? Ar sprendimui turėjo įtakos, kad T. Kriliuvienė pati dirba L. Ivinskio gimnazijoje?
„Nepainiokite čia politikos ir Tarybos narių užtarimo — sprendimas priimtas, kai dar niekas iš mūsų mokytojų nebuvo Tarybos nariais. O kas trukdė Pavenčių mokyklos mokytojams eiti į Tarybą?“— pyktelėjo T. Kriliuvienė.
Esą rajono mokyklų reorganizavimo planas buvo patvirtintas prieš keliolika metų. L. Ivinskio vidurinė gimnazija tapo 1998 — aisiais, nusprendė grynintis ir nenusižengė nė vienam reikalavimui.
„Kol Pavenčių vidurinė delsė, politikai pamatė, kad vaikų dviem gimnazijoms nebeužtenka“,— sakė Švietimo komiteto pirmininkė.
Mažėjo mokinių ir L. Ivinskio gimnazijos direktorius Albinas Jokubauskas nemato tragedijos dėl egzaminų rezultatų.
„15 abiturientų neišlaikė lietuvių valstybinio egzamino. Kadangi šį egzaminą galima perlaikyti, moksleiviai jį rinkosi neįvertindami savo jėgų. Kitų egzaminų neišlaikė po vieną abiturientą — tai atsitiktiniai atvejai“,— aiškino direktorius.
„Mokykloms būdinga atkalbinėti mokinius laikyti valstybinius egzaminus, kad tik rezultatai būtų geresni. Mes dirbtinai neatkalbinėjame ir leidžiame visiems abiturientams laikyti valstybinius egzaminus. Elgėmės demokratiškai“,— sakė gimnazijos vadovas.
Jo nuomone, Pavenčių mokykla specialiai sudarė stiprias klases ir siekė rezultato. „Mūsų tikslas — visai kitas — bet kuriam mokiniui suteikti išsilavinimą“,— teigė direktorius.
L. Ivinskio gimnazija sumažėjo, nebeturi žemesnių klasių mokinių. Pernai dėl to teko atleisti 7, šiemet — 4 mokytojus, kadangi nesusidarė darbo krūviai. „Mes naikinomės skausmingai, kitos mokyklos mūsų sąskaita gavo mokinių, o Pavenčiuose — nebuvo jokio pokyčio. Neapgalvota kova dėl vaikų — beprasmė, nes jų Kuršėnuose yra tiek, kiek yra“,— sakoo A. Jokubauskas.
„Apie mus dar išgirsite“
„Aš negaliu priešpastatyti savo mokyklos prieš kitą dėl egzaminų rezultatų“,— “Šiaulių kraštui“ sakė Pavenčių mokyklos direktorė Janina Banienė.
„Dar nedariau lyginamosios analizės — ją atliksime rudenį ir pristatysime mokytojams. Nedrįstu išskirti šimtukų, nors jų daugiau negu kitose mokyklose. Rezultatai yra ir individualūs: priklauso ne tik nuo mokylos, bet ir nuo mokinio, nuo tėvų — visada atsargiai vertinu rezultatus. Džiaugiuosi savo mokykla — mes šauniai gyvuojame ir, manau, gyvuosime, dar apie mus išgirsite“,— sakė direktorė, plačiau komentuoti situacijos nenorėjusi. Esą sprendimas dėl Pavenčių mokyklos priimtas, o nuo kalbų niekas nepasikeis.
„Mąstau apie kitos mokyklos, kuri bus sėkminga, kūrimą, o sieti savo lūkesčių su praeitimi nematau prasmės“,— paaiškino direktorė.
Už konkurenciją
„Rajono Švietimo komitetas ir Švietimo skyrius turėtų kviestis L. Ivinskio gimnazijos vadovą ir klausti, kodėl egzaminų rezultatai tokie. Švietimo skyrius privalo dirbti gerai, nes rajono bendruomenė tapo švietimo specialistų įkaitė“,— mano Tarybos narys Vidmantas Šulčius.
Jo nuomone, reikėjo Pavenčiams suteikti šansą. „Tarybos posėdyje bendruomenė net siūlė atskirti Pavenčius nuo Kuršėnų ir paskelbti kaimu — tada Pavenčių mokykla galėtų būti kaimiškos vietovės gimnazija kaip Gruzdžių ar Meškuičių“,— prisiminė Tarybos narys.
Jo nuomone, rajono Savivaldybės Švietimo skyrius neturi ilgalaikės strategijos: „Ar rajonui trūksta darželių? Kas ateityje laukia Daugėlių, Anglickio mokyklų?“. Esą Savivaldybė švietimui taiko verslo dėsnius, o taip neturėtų būti.
„Žiūrėdama į perspektyvą, Savivaldybė privalo dotuoti mokyklas, kad išlaikytų regioną patrauklų. Tokia padėtis yra Bazilionuose, Kurtuvėnuose“,— teigė V. Šulčius.
Irena BUDRIENĖ
