Pirmą kartą šis projektas vykdyti pradėtas dar 2009 m., Kauno apskrities dekanatuose, o nuo 2010 m. jis vykdomas visoje Lietuvoje.
Anot projekto iniciatorių, nuo 2001 m. žuvusiųjų eismo įvykiuose Lietuvoje skaičius sumažėjo 66 proc., o nuo 2005 m. padėtis nuosekliai gerėja. Remiantis preliminariais duomenimis, iš praėjusių penkiolikos metų, 2015 m. užfiksuotas mažiausias žuvusiųjų kelyje skaičius – 241 žmogus.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus Egidijaus Skrodenio teigimu, iš visų jo vadovaujamos organizacijos įgyvendintų projektų, būtent šis daugiausiai prisidėjo prie eismo saugumo, o tokių rezultatų pasiekti pavyko todėl, kad projektas apėmė įvairaus amžiaus visas eismo dalyvių grupes.
„Atsižvelgiant į pasiektus rezultatus, itin svarbu visoms eismo saugumu besirūpinančioms institucijoms ir toliau vienyti savo jėgas bendram tikslui – toliau mažinti avaringumą“, – sutarties pasirašymo metu sakė E. Skrodenis.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pažymėjo, kad projekto tikslas nėra apsaugoti kiekvieną eismo dalyvį fiziškai, o pirmiausiai skatinti pačių keliautojų sąmoningumą, šviesti apie atsakingą elgesį bei propaguoti blaivų gyvenimo būdą, kuris turi didelę įtaką eismo saugumui.
Ministras, įvardindamas policijos, dvasininkijos, visuomeninių organizacijų bei žiniasklaidos indėlį į eismo saugumo pasiekimus, taip pat pasidžiaugė, kad bendradarbiaujant su Bažnyčia, pasiektos 700 parapijų atokesnėse Lietuvos vietose – kaimuose ir miesteliuose.
Projekto pasisekimą į saugaus eismo švietimą įtraukti didelę dalį šalies gyventojų pastebėjo ir Automobilių kelių direkcijos vadovas, paminėjęs, jog 2009-2015 m. periodu šalyje surengti 200 dideli renginiai bei 700 mažesnių renginių saugaus eismo tema kiekvienoje Lietuvos parapijoje.
Tarp kitų įgyvendintų priemonių E. Skrodenis išskyrė 150 tūkst. išdalintų atšvaitų, 7 tūkst. egzempliorių tiražu išleistą saugaus eismo knygą, įvairius kitus leidinius bei švietėjišką ir informacinę veiklą įvairiuose žiniasklaidos kanaluose.
Kalbėdamas apie ateities tikslus, jis teigė, kad veikla bus gilinama, stengiantis į projektą įtraukti daugiau visuomeninių bei vyriausybinių organizacijų, bus skatinamas ir savanoriškas dalyvavimas. Vairuotojai bus raginami vartoti mažiau alkoholio, nevairuoti išgėrę, tuo tarpu pėstiesiems bus primenama apie atšvaitų nešiojimo svarbą.
Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas džiaugėsi sėkmingais Bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimo rezultatais, taip pat pabrėždamas, jog pagrindinė Bažnyčios užduotis šiame projekte – ugdyti žmonių vidinę kultūrą.
„Didžiausios Bažnyčios pastangos dedamos ne tik atšvaitų dalinime, kas yra išorinis simbolis, bet ir vidiniame žmogaus ugdyme, siekiant ugdyti pagarbą ir supratingumą. Kad žmonės tikrai sąmoningai gyventų sąryšyje vieni su kitais, kad išlaikytų tarpusavio pagarbą ir kad ta pagarba atsiskleistų ir mūsų kasdieninėse veiklose, tarp jų ir kelyje, keliaujant“, – teigė dvasininkas.
Tuo tarpu Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas džiaugėsi, kad praėjo laikai, kai buvo manoma, kad už eismo saugumą turi būti atsakinga viena konkreti institucija ir kai buvo tikimasi, kad viena institucija sugebės šią problemą išspręsti.
„Šio susitarimo pasirašymas dar kartą įrodo, kad mes pagaliau suprantam, įsisąmoninam, kad šita problema yra ne vienos institucijos problema, o visų mūsų problema. Ir nuo visų mūsų bendro darbo priklauso kaip greitai mes tą problemą išspręsime, kaip greitai galėsime sušvelninti pasekmes, kylančias dėl neatsakingo elgesio kelyje.“
