„Balsas.lt“ tęsia planuojamo įrengti Suvalkijos nacionalinio parko temą. Pirmoje dalyje rašėme, kad buvo sulaukta vietinių gyventojų nepasitenkinimo, tačiau tokiems planams dėl būsimo parko nepritaria ir Marijampolės miškų urėdija.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie Aplinkos ministerijos Planavimo skyriaus vedėja Vitalija Valantiejienė portalui „Balsas.lt“ sakė, kad nacionalinio parko steigimas Suvalkijoje nebuvo VSTT sumanymas.
„Mes, kaip tarnyba, kaip valstybinė įstaiga, patys nesusigalvojome tokių dalykų. Suvalkijos nacionalinio parko įsteigimas yra numatytas Lietuvos bendrajame plane, kurį yra patvirtinęs LR Seimas. O pagal Vyriausybės programą yra įgaliotos Aplinkos ministerija ir VSTT vykdyti steigimą. Būtent šitas etapas dabar ir daromas“, – aiškino ji portalui.
Pagal dabartinius planus, naujasis nacionalinis parkas turėtų būti išdėstytas salomis. Iš viso jį turėtų sudaryti daugiau kaip 30 tūkstančių hektarų žemės, priklausančios daugiau kaip dviem tūkstančiams savininkų. Marijampolės miškų urėdas Kęstutis Bielskus tokią sistemą vadina naujadaru ir abejoja, ar verta steigti tokį parką.
Urėdas: Lietuva nėra tokia turtinga, kad galėtų plėsti saugomų teritorijų sąrašą
Marijampolės miškų urėdas Kęstutis Bielskus tvirtina, kad nėra reikalo steigti dar vieną nacionalinį parką Lietuvoje. Anot jo, Suvalkija nėra pakankamai didelė, kad joje būtų galima 30 tūkst. hektarų ploto skirti nacionaliniam parkui.
„Aš, kaip valstybės pareigūnas, negaliu visiškai pasisakyti prieš, bet mes (urėdija – aut.) nesutinkame su to parko dabar projektuojamomis ribomis“, – tvirtino Marijampolės miškų urėdas.
„Ne tas regionas. Man atrodo, kad visiškai pakanka dabar esamo Vištyčio regioninio parko. Užtenka, kiek ir dabar yra“, – K. Bielskus kalbėjo portalui „Balsas.lt“. Jis pridūrė, kad žmonės ir dabar jau nėra patenkinti apribojimais, esančiais regioniniame parke, todėl nėra tikslo vietoj jo steigti nacionalinį.
Anot K. Bielskaus, VSTT „ramina“, kad apribojimų arba išvis nebus, arba jų bus labai mažai, tačiau tikrovė yra kitokia. „Mes žinome, kokie apribojimai bus – mes tuos įstatymus žinom ir skaitom“, – kalbėjo K. Bielskus.
K. Bielskui, kaip urėdui, labiausiai rūpi miškai. Anot jo, įsteigus nacionalinį parką, bus neleidžiami plyni kirtimai, o visi kirtimai apskritai nebus vykdomi nuo kovo iki rugpjūčio pirmosios. Pašnekovas pateikė ir netoliese esantį pavyzdį – Žuvinto rezervatą. „Ten jau mediena yra pūdoma tiesiog miške. Mes, Lietuva, nesame tokia turtinga, kad galėtume savo resursus miške palikti, kad jie supūtų“, – piktinosi urėdas.
Pasak K. Bielskaus, reikia atsižvelgti ir į ekonominius su tuo susijusius aspektus – pramonei medienos trūksta, gyventojams malkos brangsta. „Miškų mažai, gyventojų daug, ir dar saugojam viską, nebeleidžiam“, – portalui sakė K. Bielskus. „Mes nesame tokie turtingi, kad galėtume leisti sau tokią prabangą“, – pridūrė urėdas.
K. Bielskus taip pat abejojo ir dėl žadamų kompensacijų tiems savininkams, kurių žemės pateks į būsimo nacionalinio parko ribas. „Gal jis (kompensavimo mechanizmas – aut.) toks ir yra kažkoks, bet realiai dar negirdėjau, kad kas nors pajustų tą reikalą“, – urėdas sakė portalui.
„Užtenka jau tų saugomų teritorijų, pone Dieve, Lietuvoje“, – pokalbį pabaigė K. Bielskus.
VSTT: neišsigąskite, per prievartą parko nebus
V. Valantiejienė portalui tvirtino, kad nepritarus gyventojams netgi yra svarstoma apie tam tikrus pakeitimus įstatymuose, kad žmonės labiau pajustų nacionalinio parko naudą. „Pabandysime šiek tiek ir ribas taisyti, kad kuo mažiau pakliūtų ūkininkų, ypač tose lyguminėse teritorijose. Galbūt projektuotojų maksimumas užsibrėžtas dėl teritorijos...“, – apie dar vieną būdą įtikinti gyventojus kalbėjo V. Valantiejienė.
„Mes vėl tarsimės su Aplinkos ministerija, su Vyriausybe, galbūt net bendrojo plano pakeitimus svarstysime arba gal dar sugalvosime kokių nors naujovių“, – vardijo skyriaus vedėja. Pasak jos, VSTT nedarys taip, kad gyventojams prieštaraujant nacionalinis parkas vis tiek būtų įkurtas. „Koks gi bus kūdikis, jeigu jo visi nenori“, – šmaikštavo ji.
V. Valantiejienė tvirtino, kad yra puikiai suprantamas žmonių nusistatymas, ir dabar bandoma su jais kalbėti ir aiškinti visą situaciją. „Nėra vien tik neigiamų parko steigimo pusių – yra ir ES išmokos saugomose teritorijose. Tie visi mechanizmai veikia. Tiesiog žmonės turi principinį nusistatymą, kurį labai sunku palaužti“, – apgailestavo pašnekovė.
Pokalbio pabaigoje V. Valantiejienė paprašė negąsdinti gyventojų nacionalinio parko kūrimu. „Trumpai tariant, negąsdinkit žmonių, kad per prievartą už kažkiek laiko bus tas parkas. Taip tikrai nebus“, – patikino VSTT Planavimo skyriaus vedėja.
*****
Planuojama, kad didžioji parko dalis turėtų būti Vilkaviškio rajone ir apimtų ne tik dabartinį Vištyčio regioninį parką, bet ir teritorijas ties Alvitu. Tenai yra garsių žmonių, pavyzdžiui, Salomėjos Nėries, tėviškės, Paežerių dvarvietė, vaizdingos Gražiškių apylinkės. Šakių rajone parkas drieksis pašešupiais, į jo teritoriją įeis Kudirkos Naumiestis bei dabartinis Novos hidrografinis draustinis. Mažiausia parko dalis bus Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, pasienyje su Lenkija.
