Dėl planuojamo kurti Suvalkijos nacionalinio parko verda aistros – valdžios atstovams, bandantiems įtikinti parko reikalingumu ir nauda, priešinasi gyventojai, kurių žemės pateks į būsimo parko teritoriją.
Gyventojams išplatintuose pranešimuose punktas po punkto vardijama nacionalinio parko nauda – pradedant papildomomis investicijomis, naujomis darbo vietomis ir baigiant dvasinių savybių bei pilietiškumo ugdymu.
Rugpjūčio 13 dieną viešų susirinkimų metu Šakiuose, Vištytyje ir Liubave su gyventojais buvo aptariamas Suvalkijos nacionalinio parko kūrimas. Tačiau ne visur aptarimas pavyko sėkmingai – pavyzdžiui, Vištytyje susirinkę gyventojai net neleido pristatyti rengiamo plano – besipiktinantys susirinkusieji keldami triukšmą neleido kalbėti atvykusiems valdininkams.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie Aplinkos ministerijos Planavimo skyriaus vedėja Vitalija Valantiejienė portalui „Balsas.lt“ sakė, kad po viešų susirinkimų Šakiuose, Vištytyje ir Liubave nebuvo išgirsta daug argumentuotų prieštaravimų, kodėl reikėtų atsisakyti Suvalkijos nacionalinio parko idėjos. „Motyvuotų pasiūlymų nelabai yra. Mes jaučiame, kad žmonės šiuo metu nenori naujų saugomų teritorijų steigimo. Mes prašėme, tačiau motyvuotų priežasčių jie nepateikia“, – kalbėjo V. Valantiejienė, „žmonės turi principinę nuostatą iš pat pradžių, ir ją labai sunku paveikti. Nėra tokios ypatingos motyvacijos, kodėl. Tiesiog iš principo nenori“.
Tačiau portalo „Balsas.lt“ pakalbintas Vištyčio gyventojas Sigitas Šilkauskas, vienas griežčiausiai nusiteikusių Suvalkijos nacionalinio parko atžvilgiu, vieną po kitos vardijo priežastis, kodėl gyventojams nėra naudingas tokio parko steigimas, kurias jis teigė sakęs ir valdininkams. „Kai kas galvoja, kad grybus ir obelis auginsim, ir viskas bus tvarkoje. Ne, taip nebus“, - tvirtino pašnekovas.
Jei netvarko regioninio parko, tai ar tvarkys nacionalinį?
Pradėti reikėtų nuo to, kad Vištytyje jau yra įkurtas regioninis parkas. Anot S. Šilkausko, nemaloni patirtis yra vienas iš gyventojų nepasitenkinimo priežasčių. Pašnekovas tvirtino, kad tuomet regioninis parkas buvo įkurtas nesitariant su vietiniais, įsakymas buvo nuleistas „iš viršaus“. „Tik pasakė, kad toks parkas jau čia. Ir viskas – tu šulinio nekasi, medžio nesodini, tvoros nestatai, stogo nekeiti. Tik vinį jei kali į medį – jau parko darbuotojas čia“, - pasakojo S. Šilkauskas.
Nors svarstant nacionalinio parko įkūrimą gyventojai į procesą įtraukti ankstesnėje stadijoje, S. Šilkauskas teigė, kad su žmonėmis reikėjo tartis žymiai anksčiau. Jis sakė negalįs suprasti, kaip kažkas galėjo sukurti planus įtraukiant privačias gyventojų valdas jų prieš tai neinformavus.
Kitas klausimas – kaip yra rūpinamasi jau egzistuojančiu regioniniu parku. Anot S. Šilkausko, suteiktas regioninio parko statusas naudos neatnešė ne tik gyventojams, bet ir pačiai gamtai. „Metinis biudžetas kažkur apie 400 tūkst., bet jei jūs atvažiuotumėt pažiūrėti, kas nuo 1993 metų Vištytyje yra padaryta... Prie ežero prieiti neįmanoma – brūzgynai, dilgėlės“. Pašnekovas piktinosi, kad ne tik parko darbuotojai nesirūpina parku, bet ir neleidžia gyventojams jo sutvarkyti. „Sako, kad turi būti taip, kaip gamta davė, ir viskas“, - stebėjosi S. Šilkauskas.
Kaip pavyzdį gyventojas pateikė naujas pavėsines, kurios buvo pastatytos laimėjus konkursą. „Jūs pasižiūrėtumėt, kokios tos pavėsinės už 670 tūkst. Tai vienų iš dilgėlių jau nematyti stogo, o kitos pilnos šiukšlių. Net šiukšlių neišveža, tai kam tokie pinigai?“, - portalui kalbėjo S. Šilkauskas.
Matydamas, kaip dabar yra tvarkomasi regioniniame parke, S. Šilkauskas netiki ir pažadais, kad įsteigus nacionalinį parką bus sukurtos naujos darbo vietos, sudarytos sąlygos poilsiui gamtoje.„Kokias jie darbo vietas sukurs? Kokias sąlygas? Dabar vos dvi poilsiavietės įsteigtos, o ir tos – per teismų maratoną“, - pasakojo S. Šilkauskas. Anot jo, gyventojai labai puikiai sugebėtų tvarkyti gamtą ir organizuoti poilsį ir be parko globos –„jeigu ne regioninis parkas Vištytyje, tai regione nuo Vištyčio iki Lenkijos šašlyku ir alum kvepėtų“.
S. Šilkauskas buvo griežtas – „regioninis parkas nieko neatnešė, tik atėjo ir riboja“.
Žemės sklypų dalijimas bus draudžiamas
Nepasitenkinimą kelia ir tai, kad bus draudžiama skaidyti žemės sklypus dalimis. Nors VSTT tvirtina, kad pagrindo tokiems nuogąstavimams nėra, kadangi yra parengtos pataisos, kuriomis numatyti atvejai, kada būtų leidžiama dalinti sklypus saugomose teritorijose, tačiau gyventojai piktinasi, kad kol kas realių sprendimų dar nėra priimta šiuo klausimu, o valdininkai negali įvardyti, kada ši problema bus išspręsta.
„Baškytė (VSTT direktorė Rūta Baškytė – aut.) net pasakė – galit rasti bendrasavininkį, kuris pirktų tik dalį žemės. Tai kas bute pirks virtuvę, o du kambariai liks kažkieno? Ar šitaip gali būti?“, - koneveikė būsimus ribojimus S. Šilkauskas.
Didžiausias nepasitenkinimas – dėl apribojimų statyboms
Pagrindinis prieštaraujančiųjų argumentas, anot V. Valantiejienės, – atsirandantys papildomi apribojimai nekilnojamajam turtui. Tačiau skyriaus vedėja pabrėžė, kad ypatingų apribojimų nebus – tik tie, kurie nustatyti Saugomų teritorijų įstatyme.
Tokie „nuraminimai“ S. Šilkausko netenkina – jis piktinasi, kad jau dabar yra begalė apribojimų: net norint pakeisti tik stogo dangą, nekeičiant stogo konstrukcijų, yra būtina rengti projektą, kuris, anot jo, kainuoja apie 4 tūkst. litų.
„Aš jums vieną tokį pavyzdį pasakysiu – vienas senukas ant prakiurusių skiedrų neatsiklausęs uždėjo paprastą skardą. Dabar prie to žmogaus regioninio parko darbuotojai kabinasi, kad arba jis privalo nuimti tą dangą, ir tegu lyja jam ant galvos, arba sumokėti 3 tūkst. du šimtus litų už projektą. Tas senukas yra 82 metų – iš kur jis tokius pinigus paims? Sako, arba reikia pasikarti, arba vaistų nepirkti, arba dar ką daryti“, - liejo apmaudą S. Šilkauskas.
S. Šilkauskas turėjo ir kitų priekaištų dėl statybų, pavyzdžiui, ribojimai neleidžia statyti vėjo jėgainių, nors leidimas statyti lokatorinę stotį buvo duotas. „O kad žmogui leistų pasistatyti, tai neleidžia“, - kalbėjo S. Šilkauskas.
Pašnekovui yra apmaudu, kad net dabar parke neleidžiama pastatyti vaikų žaidimo aikštelės, ką planavo padaryti kaimo bendruomenės pirmininkė. Pakeitus parko statusą draudimų tik dar padaugėtų. Pasak S. Šilkausko, per įvairius ribojimus, taikomus regioniniam parkui, kaimas sensta.
Apribojimai smukdo žemės kainą
S. Šilkauskas ragino atsižvelgti ir į ekonominę šio klausimo pusę – įvedus regioninio parko ribojimus, jau žemė, anot jo, regione atpigo. Atsiradus dar daugiau draudimų, jos vertė visai nukristų.
„Kas gali pirkti mano žemę, kada šitoks ribojimas visko? Ką čia atėjęs veiksi? Nei sodinsi mišką, nei pjausi, nei kirsi, nei tvoros pastatysi – kam tada ją pirkti?“, - retoriškai klausė pašnekovas.
„Darysim bet ką, bet nacionalinio parko steigti neleisim“
S. Šilkauskas piktinosi, kad spauda į šį klausimą nereaguoja – esą daugiausiai rašoma apie nacionalinio parko naudą ir beveik neskiriama dėmesio gyventojų protestams. „Aš nesuprantu, kodėl korespondentai viską taip iškraipo ir tiesos nerašo?“, - stebėjosi Vištyčio gyventojas.
„Čia mūsų tėvai, mūsų protėviai gyvenę ir mirę, ir mes tikriausiai pasibaigsim... Kodėl dabar iš mūsų paskutines teises nori atimti? Net prie ruso taip nebuvo, kaip dabar yra. Nepastatysi tualeto lauko, neiškasi kūdros didesnės gyvuliui atsigerti – viskam reikia projektų, viskas draudžiama, o prie parko direktoriaus tik su baltomis pirštinėmis prieisi“, - nusivylimą liejo S. Šilkauskas.
Portalui „Balsas.lt“ jis tvirtino, kad gyventojai pritars kažkokiems statuso pakeitimams, tik jei bus sumažinti įvairūs apribojimai. Jis neatmeta galimybės, kad priešingu atveju bus organizuojami protestai net ir prie Seimo. „Nuvarysim traktorius, gyvulius, miegosim, gulėsim, bet nacionalinio parko steigti neleisim“, - buvo ryžtingas S. Šilkauskas.
