Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
Specialistų tikrinimu, nacionalinio stadiono Vilniuje būklė dar yra gera, tačiau įspėjama – jei artimiausiu metu statybos nepajudės iš mirties taško arba nebus rasta 10 mln. Lt konservavimo darbams, pasekmės gali būti liūdnos. Savo ruožtu stadiono projekto autorius, architektas Algimantas Nasvytis tinklalapiui LRT.lt teigia, kad tam tikrus tyrimus vis tik reikės padaryti.
Savivaldybė: pastatyti stadioną yra realu
Vyriausybė šią savaitę atgaivino planus spardyti kamuolį nacionaliniame stadione Vilniuje, Šeškinės mikrorajone, 2016-aisiais.
Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojo Rito Vaigino nuomone, pastatyti stadioną iki 2016-ųjų yra realu, tačiau 2014-aisiais reikia gauti finansavimą iš ES struktūrinių fondų 2014–2020 m. laikotarpio lėšų. Skaičiuojama, kad tam reikėtų daugiau kaip 200 mln. Lt.
„Lėšos praktiškai jau yra numatytos. Paskaičiavome, kad stadiono statybai reikėtų maždaug 1 proc. visų pinigų, kurie yra numatyti gauti iš ES, tad dėl nacionalinio stadiono nenukentės nė viena socialinė grupė“, – šią savaitę tvirtino Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas.
„Niekas negali garantuoti, kad EK pritars projektui, – naujienų portalas Delfi.lt šią savaitę cituoja Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) gen. direktorių Klemensą Rimšelį. – Paprasto stadiono statybų jie gali nefinansuoti. Todėl turime kalbėti pirmiausia apie universalų kultūros ir sporto objektą, rajono vystymą, darbo vietų kūrimą.“
Optimistiškus norus kiek nugesino Vyriausybės vedlys Algirdas Butkevičius, pasiūlęs palaukti birželio, kai dėl šio statinio savo poziciją turės Vyriausybė. Premjero teigimu, viskas priklausys nuo finansinių galimybių – tęsti Nacionalinio stadiono statybas ar rekonstruoti paskutinį kvapą leidžiantį „Žalgirio“ stadioną.
A. Butkevičius teigia linkstąs prie modernaus stadiono įgyvendinimo, jei nacionalinį stadioną leis pastatyti finansiniai ištekliai.
Lyginti su „Žalgirio" – neteisinga
R. Vaiginas įsitikinęs, kad lyginti nacionalinį stadioną su „Žalgirio“ – nėra visiškai teisinga, mat jame būtų galima žaisti tik futbolą, o nacionalinis iš pagrindų išspręstų Vilnių kamuojantį sporto bazių trūkumo klausimą.
„Žinoma, „Žalgirio“ futbolo stadionas yra svarbus objektas, juolab turime savo futbolo komandą. Jai reikia kažkur žaisti ir treniruotis. Tačiau nacionalinis stadionas yra prioritetinis. Jame be pagrindinės arenos šalia bus įrengtos dar trys išorinės pilnų išmatavimų futbolo aikštės.
Dvi iš jų bus su dirbtinėmis, o viena su natūralia danga. Pastarojoje bus įrengti taip pat ir bėgimo takai. Šita aikštė būtų naudojama kaip apšilimo aikštė lengvaatlečiams organizuojant lengvosios atletikos varžyboms pagrindiniame stadione“, – planus kloja R. Vaiginas.
Maža to, norima įrengti ir 22 tūkst. kv.m. potribūninių erdvių. Juose turėtų įsitekti dvi pilnų išmatavimų sporto salės ir keletas mažesnių sporto salių skirtų įvairioms sporto šakoms, tokioms kaip imtynės, boksas, sunkumų kilnojimas.
„Oro sąlygos buvo palankios“
Ne kartą buvo diskutuojama, kokia yra pradėto, tačiau sportininkų jame iki šiol netalpinančių, stadiono būklė. Užsiminta, kad statinį ėda erozija, o architektūriniai ir techniniai sprendimai – morališkai pasenę.
Primename, kad nuo 2009-ųjų, kai nutrūko statybų darbai, nei Vyriausybė, nei savivaldybė nesugebėjo rasti 10 mln. Lt, reikalingų metalo ir betono konstrukcijų konservavimui, taip apsaugant jas nuo erozijos poveikio.
Pirmojo stadiono projekto autorius, architektas A. Nasvytis tinklalapiui LRT.lt teigia, kad, sustabdžius stadiono statybas ir jo nekonservavus, stadionas negali nenukentėti.
„Jei dabar tęs stadiono statybas, atpuls konservavimo darbai. Nebuvo labai ilgas laiko tarpas, oro sąlygos – taip pat gana palankios. Žinoma, tam tikrus tyrimus reikės padaryti“, – LRT.lt aiškino architektas.
Specialistų tikrinimu, šiuo metu objekto būklė dar yra gera. „Tačiau, jei artimiausiu metu statybos neprasidės, arba nebus rasta apie 10 mln. Lt objekto konservavimo darbams, kils grėsmė gelžbetonio konstrukcijų patvarumui“, – įspėja R. Vaiginas.
Pasak savivaldybės darbuotojo, prieš prasidedant darbams, specialistai atliks pagrindinių konstrukcijos mazgų ir svarbiausių vietų patikrą.
LRT.lt pasiteiravus, ar neapsimokėtų pradėtą objektą sulyginti su žeme ir pradėti statyti iš naujo, R. Vaiginas tvirtino, kad savivaldybė yra prieš statinio griovimą. „Nesame tokie turtingi, kad galėtumėme nugriauti tai, į ką jau yra investuota apie 120 mln. litų. Projektas yra parengtas, jis yra išsamus ir mes pasisakome už tęstinumą“, – kalbėjo R. Vaiginas.
Pasak savivaldybės darbuotojo, nacionalinis stadionas yra sumažinta 2007 m. atidaryto Didžiosios Britanijos nacionalinio Wembley stadiono Londone kopija. Be to, tai klasikinis pagal savo struktūrą stadionas, tad kalbos apie jo architektūrinių ar techninių sprendimų atsilikimą, anot R. Vaigino, yra nepagrįstos.
Nacionalinio stadiono statybų priešistorė:
Nacionalinio stadiono projektavimas buvo pradėtas 1985-aisiais. Pirmojo stadiono projekto autorius – architektas Algimantas Nasvytis.
1987-aisiais pradėti stadiono statybos darbai. Iki 1991-ųjų buvo sumontuoti stadiono tribūnų rėmų pamatai ir dalis tribūnų rėmų;
1993-aisiais stadiono statyba buvo užkonservuota.
2006-aisiais Nacionalinis stadionas buvo pripažintas nacionalinės svarbos sporto objektu.
2007-aisiais buvo atgaivinti statybos darbai.
2008-aisiais statybos buvo nutrauktos, 2009-aisiais Aukščiausiasis Teismas sutartį dėl Nacionalinio stadiono Vilniuje pripažino niekine ir pasirašyta neteisėtai.