Manoma, kad LNK televiziją ir portalą alfa.lt valdęs „MG Baltic“ siekė daryti įtaką politikams, siekdamas gauti kuo daugiau viešinimo projektų lėšų.
Kaltinimuose teigiama, kad kyšiai kitam bylos kaltinamajam Vytautui Gapšiui buvo perduoti ir už pažadą paveikti tuometinę žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę, jog būtų priimti koncerno žiniasklaidos priemonėms finansiškai palankūs sprendimai, skirstant Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros įgyvendinamų projektų viešinimo bei visuomenės informavimo kampanijų 2016 metų biudžetus.
E. Bėrontas Vilniaus apygardos teisme trečiadienį pasakojo, kad su R. Kurlianskiu bendravo, kaip ir su kitų žiniasklaidos priemonių atstovais.
„Tai nebuvo išskirtinis susitikinėjimas, jokių privačių santykių su R. Kurlianskiu neturėjau“, - teismui teigė E. Bėrontas.
Kaip skelbė portalas delfi.lt, už NMA projektų viešinimą buvo atsakinga viešųjų ryšių specialisto Mykolo Katkaus vadovaujama bendrovė „Viešųjų ryšių partneriai“ (dabar – „Fabula Hill+Knowlton Strategies“) – jos prokurorams pateikti duomenys rodo, kad vien per aštuonis 2015 metų mėnesius koncerno valdomai žiniasklaidai buvo skirta daugiau nei ketvirtadalis lėšų iš Kaimo plėtros 2014-2020 metais programos priemonės – daugiau kaip 420 tūkst. eurų.
Tačiau koncernas norėjo gauti dar daugiau pinigų, juo labiau, kad ne visos suplanuotos išleisti lėšos buvo panaudotos – viešinimui 2015-2017 metais ŽŪM ketino skirti daugiau kaip 7,437 mln. eurų, o NMA – 2,027 mln. eurų.
Kaip rašė delfi.lt, iš slapta pareigūnų užfiksuotų R. Kurlianskio ir V. Gapšio pokalbių matyti, kad buvęs „darbietis“ buvo tas žmogus, kuris koncerno naudai turėjo paveikti Darbo partijos deleguotą ministrę V. Baltraitienę – R. Kurlianskis su ja asmeniškai nebuvo pažįstamas. Manoma, kad draugiškus ryšius su R. Kurlianskiu palaikė ir NMA direktorius E. Bėrontas.
Per apklausą prokuratūroje V. Baltraitienė prisipažino, kad sulaukė spaudimo, kai ėmė riboti viešinimui skirtas lėšas.
„Man tapus ministre, ŽŪM savo veiklos viešinimą vykdė per NMA, – sakė V. Baltraitienė. – Kai atsisakiau skirti papildomą finansavimą, dėl tokio savo sprendimo pajutau spaudimą iš žiniasklaidos, ypač – iš „Lietuvos ryto“ grupės. Taip pat, mano žiniomis, NMA išskirtinai daug lėšų viešinimui buvo skyrusi „Alfa media“ grupei.“
Buvusi ministrė taip pat prisipažino, kad spaudimo sulaukė ir M. Katkaus, ir iš tuomečio NMA vadovo E. Bėronto.
E. Bėrontas teismui pasakojo, kad buvo sudarytos viešinimo sutartys ir dėl to teko bendrauti su daugelio žiniasklaidos priemonių atstovais.
Teisėja Nijolė Žimkienė liudytojo teiravosi, ko jis ėjo pas R. Kurlianskį į jo ofisą J. Jasinskio gatvėje. Šis atsakė, kad lankėsi dėl viešinimo.
Prokuroras Justas Laucius stebėjosi, kodėl NMA vadovas pats eidavo kalbėtis su žiniasklaidos priemonių atstovais.
E. Bėrontas pasakojo, kad sulaukdavo skambučių ir iš kitų žiniasklaidos priemonių atstovų – pamatę projektų viešinimą pas konkurentus, klausdavo, kodėl viešinama ne pas juos.
Teisėja N. Žimkienė teiravosi, kam buvo reikalinga bendrovė „Viešųjų ryšių partneriai“, kai žiniasklaidos priemonių atstovai patys skambindavo NMA vadovui.
E. Bėrontas paaiškino, kad bendrovė tiesiog ruošė viešinimo projektų dokumentus.
Bylos nagrinėjimą teismas tęs penktadienį.
