Ką naujieji metai pranašauja 2011 metais kilusiai pasaulinei protestų bangai? Ar Tunise užgimęs masinis pilietinio nepasitenkinimo judėjimas užsibaigė JAV Manhattano protesto renginiais? O galbūt 2012 metai žymės naują pilietinio nepaklusnumo bangą?
Atsakymas yra keliantis nerimą, bet pakankamai lengvai nuspėjamas: matysime vis aiškesnę iš viršaus nuleidžiamo politinio spaudimo centralizaciją – įvairiausias žmogaus teises varžančių įstatymų iniciatyvas besivystančiuose ir išsivysčiusiuose pasaulio kraštuose. Savo ruožtu tai lems vis augantį piliečių nepasitenkinimą - protestais išreikštą piliečių reakciją.
Galėsime tapti liudininkais to, apie ką dauguma neoliberalios globalizacijos apologetų net nebuvo pagalvoję: globalus kapitalas po truputį nusigręš nuo ten, kur veiksmingai funkcionuoja demokratiškai išrinktos valdžios institucijos. Žvelgiant iš globalių korporacijų interesų perspektyvos, uždaros visuomenės, tokios kaip Kinija, verslo atžvilgiu yra žymiai patrauklesnės nei atviros demokratiškos visuomenės, kur veikia stiprios profesinės sąjungos, egzistuoja aukšti žmogaus teisių apsaugos standartai ar politikos ir verslo interesų nesuvaržyta žiniasklaida. Tai savaime suprantama, juk tokie demokratiškose valstybėse būdingi bruožai globalioms korporacijoms tik padidina verslo kaštus.
Visame pasaulyje valdžios reakcija į masinius protestus atrodo pakankamai panašiai, kas leidžia manyti, jog aukščiausi valstybės ir verslo korporacijų veikėjai po truputį išmoksta „žaidimo taisykles“ ir atsirenka tinkamiausias veikimo priemones, užtikrinančias, jog piliečių nepasitenkinimas yra sėkmingai represuojamas, o apie neva demokratišką tokių santvarkų pobūdį nebūtų galima net suabejoti. Didžiojoje Britanijoje šalies ministras pirmininkas Davidas Cameronas neretai išreiškia dviprasmišką požiūrį į žmogaus teises užtikrinančius įstatymus: kovoje su taikiais protestuotojais šalies policijai buvo leista naudotis vis galingesne ginkluote, o Londone įsikūrusiems „patikimiems partneriams“ iš verslo sluoksnių buvo išdalintos specialios policijos ataskaitos apie terorizmo keliamas grėsmes – jose daug dėmesio skirta taikių protestuotojų veiklai, o pilietinį nepasitenkinimą išreiškiantys asmenys buvo įvardinti „įtartinais aktyvistais“.
Didžioji Britanija visuomet pasižymėjo griežtais vidaus saugumą užtikrinančiais įstatymais, bet po 2011 metų protestų, kuriuos sekė ir didžiuosius šalies miestus apėmusi riaušių banga, Didžiosios Britanijos policija dar labiau sugriežtino piliečių kontrolę – buvo įtvirtinta teisė kontroliuoti ir prižiūrėti privačius socialinių medijų kanalus ir išmaniuosius telefonus. Be to, oficialiai deklaruodamos apie šalies rengimąsi 2012 metų olimpinių žaidynių renginiams, Didžiosios Britanijos karinės pajėgos Londone pradėjo kurti milžinišką specialiųjų pajėgų bazę.
„Ha'aretz“ praneša, kad Izraelyje įvairūs „Okupuokime...“ pobūdžio protestai policijos buvo malšinami smurtinėmis priemonėmis – buvo sumušta netgi 15 metų mergaitė, o daugelis protestuotojų buvo suimti. Tad Izraelyje, kaip ir Didžiojoje Britanijoje, pastebimas, atrodytų, iš niekur kylantis poslinkis link itin sugriežtinto ir varžančio visuomenės teisinio reguliavimo: leidžiami įstatymai, kuriais yra kriminalizuojamas pilietinis pasipriešinimas, yra įtvirtinamas duomenų rinkimo ir sklaidos suvaržymas. Naujaisiais įstatymais yra iš esmės uždraudžiamas kairiosios pakraipos organizacijų finansavimas, o žmogaus teisių apsaugos užtikrinimas yra sąmoningai silpninamas. „Ha'aretz“ visa tai įvardija tiesiog „naujojo feodalizmo“ era.
Galiausiai JAV Kongreso gruodžio mėnesį priimtas Nacionalinės gynybos teisės aktas įtvirtina galimybę tam tikrais atvejais suimti JAV piliečius neribotam laikotarpiui bei apklausiant juos kankinti. Tad neturėtume stebėtis, jei panašūs įstatymai greitu metu bus priimti ir kitose demokratinėse valstybėse.
Taigi prieš tai teisiškai leistinos veikos, tokios kaip pilietinį nepasitenkinimą išreiškiančių protestų organizavimas ir vykdymas, pastaruoju metu daugelyje demokratinių valstybių yra kriminalizuojamos. Savo ruožtu kinta ir taktikos, kurios valstybių valdžios yra naudojamos, malšinant kylančius piliečių protestus – jos tampa vis smurtingesnės, kas reiškia, jog demokratinės šalys pamažu pradeda panašėti į policines valstybes.
Tiesą sakant, pastebimas vis platesnis modernios ir pažangios ginkluotės panaudojimo mastas kovoje su taikiais protestuotojais. Vis daugiau tokios ginkluotės yra perduodama paprasčiausią civilinę tvarką turintiems užtikrinti policijos pareigūnams. Skaičiuojama, kad JAV po 2001 metų Rugsėjo 11 įvykių buvo išleista apie 34 milijardus JAV dolerių vietinės policijos pajėgų apginklavimui – tokia suma skirta policijos būrių aprūpinimui sunkiąja karo lauko ginkluote. Be to, kai kurie JAV vietinės policijos būriai yra treniruojami specialiomis protestų malšinimą imituojančiomis sąlygomis. Tam jie yra siunčiami netgi į svečias šalis, pavyzdžiui Izraelį, kur yra apmokomi minios kontroliavimo ir kitų taktikų.
Kita globalizacijos procesus puikiai išreiškianti tendencija – samdomų kareivių dalinių įtraukimas į kovą su protestuotojais. Samdomų kovos būrių panaudojimas yra natūrali globalizacijos pasekmė – be to, juk yra žymiai patogiau, kai į savus šalies piliečius ginklus nukreipia pasamdytos užsienio pajėgos, o ne iš bendrapiliečių suformuoti kariuomenės ir policijos būriai.
Bet netgi toks apgalvotas ir stipriai koordinuojamas atsakas į globalų protestuotojų judėjimą dar negali būti laikomas sėkmingu. Kaip parodė Wukano kaime vykę protestai, visiškai rami negali būti netgi Kinijos valdžia. Nors pastarojo protesto rezultatai kol kas nėra aiškūs, bet vien pats piliečių nepasitenkinimo išreiškimo pobūdis dar kartą parodė, kur šiais laikais slypi paprastų žmonių veikimo galia ir galimybės: socialinių medijų kanalais yra užtikrinamas greitas, efektyvus ir koordinuotas piliečių veikimas bei informacijos sklaida, kurios negali sukontroliuoti valdžios aparatas. Internetas tampa itin svarbiu veiksniu ir išreiškia tai, kaip turėtų veikti tikroji demokratija – greitai ir pasauliniu mastu.
Tokiu atveju netgi išnyksta bendrą žmonių veikimą dažnai ribojantys veiksniai, tokie kaip tautiškumas, etniškumas ar religinė priklausomybė. Svarbiausia išlieka tai, ko žmonės iš tiesų siekia – veiksmingos demokratijos ir juos tenkinančių ekonominių sąlygų. O tai, be abejo, labiausiai prieštarauja globalaus kapitalo savininkų ir valstybių valdžios institucijų interesams. Jos pernelyg ilgai buvo pratusios veikti nekontroliuojamai ir atsietai nuo paprastų piliečių valios.
Taigi labai tikėtina, kad tokia priešprieša 2012 metais tik dar labiau augs, o protesto judėjimai ir vėl pasireikš įvairiuose pasaulio kraštuose – nuo JAV iki Rusijos. Nuo to, koks bus šio protestų judėjimo rezultatas, priklausys ir tai, ar mūsų pasaulis taps panašesnis į Kiniją – verslui atvirą, bet priešingas nuomones varžančią šalį, – ar galiausiai labiau primins Daniją.
Naomi Wolf yra politinė aktyvistė ir socialinių santykių kritikė, neseniai išleidusi knygą „Give Me Liberty: A Handbook for American Revolutionaries“.
