Pirmasis komisijos posėdis skirtas techniniams, organizacinio pobūdžio klausimams. Net sprendžiant šiuos klausimus netrūko ginčų. Daugiausia aistrų sukėlė posėdžių atvirumo klausimas. Pati N. Venckienė posėdyje nedalyvauja, tačiau atvyko keli jos rėmėjai.
Kova dėl viešumo
Komisijai buvo pateiktas siūlymas komisijos posėdžius daryti uždarus.
„Prasmės nebus, jei mums nebus pateiktas tas garsusis įrašas. O jis nebus pateiktas atvirame posėdyje“, – pareiškė Mečislovas Zasčiurinskas, turėdamas galvoje policijos atliktą mergaitės paėmimo įrašą. Jis pasiūlė rengti atvirus posėdžius, bet posėdžiai, kuriuose bus dirbama su ikiteisminio tyrimo medžiaga, pasak jo, turėtų būti uždari.
Tokiai nuomonei pritarė ir Petras Gražulis. Dalia Kuodytė pareikalavo uždarus padaryti visus komisijos posėdžius. „Bus žymiai racionalesnis, efektyvesnis darbas, labiau koncetruojamas į esmę“, – tvirtino ji.
„Ko jūs bijot? Visuomenės? Nesislėpkim nuo tautos. Aš nežinau, ko jūs čia bijot, gal kokį pedofilų klaną norit nuslėpti“, – pasipiktinimo neslėpė P. Gražulis.
„Aš nenoriu, kad kas nors, kaip jūs, cirką iš komisijos darytų“, – jam atšovė D. Kuodytė.
Galiausiai buvo nuspręsta, kad komisijos posėdžiai uždari bus tik „esant reikalui“, tai yra kai bus dirbama su slapta ikiteismine medžiaga.
Norėjo neleisti komentuoti visuomenei
Buvo pasiūlyta, kad komisijos nariai, kol ši nebus baigusi darbo, susilaikytų nuo išankstinių komentarų. „Kai išvada bus padaryta, jūs puikiai tą išvadą ir pristatysite visuomenei“, – pareiškė pasiūlymą pateikusi Marija Aušra Povilionienė.
Toks pasiūlymas iš karto sulaukė P. Gražulio pasipriešinimo. „Jeigu posėdžiai nėra slapti, nėra jokios prasmės. Nori užčiaupti burnas. Absurdas, demokratinėje valstybėje nuomonės neleidžiama pasakyti“, – tvirtino „tvarkietis“.
„Drąsos kelio“ atstovas Povilas Gylys pareiškė, kad toks pasiūlymas neturi prasmės, nes P. Gražulio jis vis tiek nesustabdytų. Be to, P. Gylys pareiškė, kad tokia nuostata suvaržytų Seimo nario laisvą valią, jei nėra atskleidžiami tam tikri reglamentuoti slapti duomenys: „Ko negalime, to neskelbsime, bet jei man būtų draudžiama pasakyti, ką manau apie procesą, tai jau būtų parlamentinio darbo suvaržymas.“
Galiausiai šiai nuostatai komisija balsavimo metu nepritarė.
Kam leisti pasisakyti?
Komisijos nariai ilgai negalėjo susitarti, kam lesti pasisakyti komisijos posėdžiuose. Komisijos pirmininkas Vytautas Saulis pranešė, kad jau yra gauta nemažai prašymų liudyti komisijoje. Pasak jo, tokių Klonio gatvėje buvusių žmonių prašymų bus sulaukta ne vienas šimtas.
Komisija sutarė pirmiausia, antrojo posėdžio metu, iškviesti generalinį prokurorą arba jo atstovą. Jau kitą posėdį ketinama daryti slaptą, jei prokuroras „ką nors atsineš“. Be to, manoma, kad generalinis prokuroras gali atsisakyti kalbėti viešai, nes yra vykdomas ikiteisminis tyrimas.
„Norint ką nors pridengti, prisidengiama ikiteisminiu tyrimu. Lietuvoje šia sąvoka piktnaudžiaujama“, – tvirtino P. Gylys. Buvo nuspręsta prašyti posėdį rengti slaptą tuo atveju, jei generalinis prokuroras į posėdį atneštų atitinkamos slaptos medžiagos.
Neatmetama galimybė į posėdžius iškviesti ir su mergaitės paėmimu susijusius asmenis, tarp kurių yra ir jos mama Laimutė Stankūnaitė.
***
Seimas laikinąją tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narę N. Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę sudarė sausio viduryje. Komisijoje dirbs 13 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių Seimo narių.
Komisijai vadovaus socialdemokratas V. Saulis, jo pavaduotoju tapo „tvarkietis“ P. Gražulis. Seimas pavedė savo sudarytai komisijai tyrimą atlikti iki šių metų kovo 25 d. Seimui pritarus, tyrimo komisijoje dirbs Seimo nariai: Vilija Filipovičienė, P. Gylys, P. Gražulis, Liutauras Kazlavickas, Vanda Kravčionok, D. Kuodytė, Kęstutis Masiulis, Antanas Matulas, Albinas Mitrulevičius, M. Pavilionienė, Ričardas Sargūnas, V. Saulis ir M. Zasčiurinskas.
Generalinis prokuroras Darius Valys yra paprašęs parlamento panaikinti Seimo narės N. Venckienės teisinę neliečiamybę. Jis paprašė sutikimo leisti patraukti Seimo narę baudžiamojon atsakomybėn, ją suimti ir kitaip suvaržyti jos laisvę. D. Valys išdėstė parlamentarams ikiteisminių tyrimų metu gautus duomenis apie N. Venckienės galbūt padarytas nusikalstamas veikas.
Pasak jo, ikiteisminių tyrimų metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad N. Venckienė 2010 m. lapkričio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą, nevykdė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo, kuriuo buvo įpareigota skubiai perduoti vaiką jo motinai, 2012 metų gegužės 17 d. trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą; piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką; panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui.
„N. Venckienė, priešindamasi, kad būtų paimtas vaikas, jo akivaizdoje tyčia ne mažiau kaip penkis kartus spyrė nukentėjusiajai L. Stankūnaitei į pilvą bei kojas ir nežymiai sutrikdė sveikatą bei traumavo mergaitę“, – sakė D. Valys.
Kalbėdama su žurnalistais N. Venckienė kategoriškai paneigė šiuos jai metamus kaltinimus ir tvirtino, kad viso to nebuvo. Parlamentarė teigė, kad prašys laikinosios tyrimo komisijos posėdyje parodyti gegužės 17 d. Garliavos įvykių vaizdo įrašą.
Taip pat skaitykite:
Seime pradedamas nagrinėti N. Venckienės neliečiamybės atėmimo klausimas
