Šiandien Generalinis prokuroras Darius Valys į Seimą kreipsis prašydamas panaikinti Seimo narės Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę. Ją buvusi teisėja įgijo davusi Seimo nario priesaiką rašoma pranešime spaudai.
Jau ne vienerius metus kyla diskusijos, kad galbūt apskritai verta atsisakyti teisinės neliečiamybės instituto, kuris tampa tarsi saugiu narveliu teisėjams ir Seimo nariams. Apie Seimo narų ir teisėjų teisinę neliečiamybę šį rytą „Ryto temoje“ kalbėjome su „Drąsos kelio“ frakcijos nare Neringa Venckiene, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nare Agne Bilotaite bei advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba" advokato padėjėja Julija Flis.
Anot Seimo narės A. Bilotaitės, šiandien vyks frakcijos susirinkimas ir bus sprendžiama, kaip frakcija balsuos dėl N. Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo. Tačiau pašnekovė įsitikinusi, jog mūsų valstybėje imunitetas yra tapęs skydu nuo teisingumo. „Seimas nėra institucija, kuri sprendžia kas yra teisinga ir kas ne. Seimas – ne teismas. Mano nuomone, kiekvieno politiko pareiga yra pačiam įrodyti savo teisumą teisme. O Seimo pareiga, užtikrinti tokią galimybę“, – sakė TS-LKD partijos narė.
Pasak A. Bilotaitės, politikai yra žmonės, kurie užsiima politika ir sprendžia valstybės reikalus, tačiau jie negali nuspręsti, kas yra teisinga ir kas ne. „Dabar net kandidatuojama į parlamentą tam, kad būtų gautas teisinis imunitetas ir išvengta teisingumo. Seimas tampa priebėga“, – teigė Seimo narė.
Buvusi teisėja N. Venckienė sutiko su A. Bilotaite, kad imunitetas yra nereikalingas, bet mūsų valstybė negali būti lyginama su tomis šalimis, kuriose nėra korupcijos, kuriose teisinė sistema veikia tinkamai. Nors pašnekovė sutinka, kad Lietuvoje yra ir nekorumpuotų teisėjų, bet, pasak jos, didžioji dalis jų, ypač matomų viešojoje erdvėje yra korumpuoti ir nesąžiningi. „Todėl prašyti panaikinti mano teisinę neliečiamybę, tas pats kas prašyti mano mirties“, – tikino parlamentarė.
„Imunitetas yra tam, kad apsaugotų Seimo narį nuo politinio susidorojimo. O ne tam, kad viršijus greitį nereiktų atsakyti...“ – teigė TS-LKD partijos narė.
Advokato padėjėja J. Flis įsitikinusi, kad teisinis imunitetas nėra atgyvena. Ji savo nuomonę grindžia ne tik moksliniu tyrimu, kurį pati atliko, bet ir teisine praktika. „Pagrindinis klausimas, kokiomis teisinėmis priemonėmis būtų galima spręsti problemines situacijas, kurios vis dar yra. Nors po Baudžiamojo proceso pakeitimų 2011 m. tam tikri teisiniai keblumai yra išspręsti“, – sako J. Flis. (red.past. – Nuo 2011 m. liepos 5 d. net ir nutraukus baudžiamąjį procesą Seimo nario atžvilgiu dėl to, kad Seimas nesutiko leisti traukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, jis gali būti atnaujinamas pasibaigus Seimo nario kadencijai.)
Anot advokato padėjėjos, dar reiktų išspręsti ir klausimus susijusius su savanorišku teisinės neliečiamybės atsisakymu. Pašnekovės nuomone, jei Seimo narys nori atsisakyti savo teisinio imuniteto, dabar jis turi atiduoti Seimo nario mandatą ir tik tuomet bus tęsiamas baudžiamasis procesas, kuriame jis dalyvauja. „Jeigu teismas nustato, kad Seimo narys yra nekaltas, po tokio sprendimo grįžti dirbti į parlamentą tą pačią kadenciją politikas negali. Turi būtų pritaikytos paprastesnės priemonės, kurios leistų atsisakyti imuniteto neatsisakant Seimo nario mandato“, – įsitikinusi J. Flis.
