Ar Panevėžys istoriškai toks vertingas miestas, kad kelis šimtus hektarų teritorijos verta paskelbti saugotina, ar kažkas turi savų interesų perbraižyti miesto istorinį žemėlapį? Savivaldybės siekiai stebina ne tik į rezervatą nenorinčius panevėžiečius, bet ir pačius paveldosaugininkus.
Paveldosaugininkai nelaimina
Mat Savivaldybės užsakymu privačios bendrovės nubraižytame istorinės dalies žemėlapyje nežinia dėl ko saugotinomis tapo dalis Smėlynės, Pušaloto gatvių. Nors Panevėžys visais laikais garsėjo ne kaip žemdirbiškas, o kaip pramonės miestas, istorinės dalies plano rengėjai Ramygalos gatvės malūnus juosiančius sklypus nori išsaugoti kaip atspindinčius Šiaurės Lietuvos agrarinį kraštovaizdį. Tačiau reikšmingos miesto istorinės vietos tokio dėmesio nesulaukė.
Senosios žydų kapinės Vasario 16-osios gatvės pažymėtos kaip paprastas skveras, o šalia autobusų stoties, buvusios žydų sinagogos, leista daugiaaukščių namų statyba.
Su tokiu Panevėžio istorinės dalies perbraižymu kategoriškai nesutinka paveldosaugininkai. Nors paveldo puoselėtojų veto reikštų, kad naujasis planas nueitų vėjais, Savivaldybės jos rengėjams jau sumokėjusi 180 tūkst. litų.
Savivaldybei itin svarbu, kad istorinės dalies teritorija būtų kuo greičiau patvirtinta. Mat ja remiantis ruošiamos gairės Panevėžiui – miesto bendrasis planas.
Kad paveiktų paveldosaugininkus, Savivaldybė pasitelkė net seimūnus. Jos pusėn stojo parlamentaras „darbietis“ Petras Narkevičius.
Spaudimui nepasiduos
Kultūros paveldo departamente praėjusią savaitę vykusiame posėdyje dėl Panevėžio istorinės dalies naujojo plano galutinis sprendimas taip ir nebuvo priimtas. Paveldosaugininkai pareikalavo planą laiminusios Savivaldybės Vertinimo tarybos pagrįsti, kuo istoriškai vertinga jos nuo 138 iki 314 ha padidinta saugotina
Panevėžio teritorija.
Paveldo saugotojai teigia kol kas išgirdę bene vienintelį svarų argumentą: naujasis planas privalo būti patvirtintas, nes už jį jau sumokėti pinigai.
Tokią poziciją palaikė ir Seimo narys P. Narkevičius.
„Daug metų dirbu šitą darbą ir Seimo narių dalyvavimas man nėra nuostabą keliantis dalykas. Savivaldybė motyvuoja labai toli pažengusi rengdama bendrojo plano korektūrą ir bet koks jau priimtų sprendimų kvestionavimas jį verstų aukštyn kojom. Be to, motyvuojama, kad jau sumokėti pinigai. Tai irgi tarsi bandoma mus spausti. Bet mes nesame institucija, pasiduodanti spaudimams“, – po emocingo posėdžio pabrėžė Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Seimūno kišimasis įtartinas
Patvirtinti naujos istorinės dalies planą atsisakiusį Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio vadovą
Arūną Umbrasą stebina Savivaldybės pasitelktos pajėgos pasiekti savo tikslų. Jo nuomone, Seimo nariui šiuo atveju nederėjo stoti Panevėžio valdininkų pusėn.
„Keista, kad P. Narkevičius ne tik dalyvavo posėdyje Kultūros paveldo departamente, bet ir kone jam vadovavo“, – pažymi A. Umbrasas.
Anot jo, situacija dėl Panevėžio istorinės dalies primena savavališkas statybas – pirma pastato, o paskui ieško argumentų, kaip įteisinti.
„Savivaldybės motyvas yra vienintelis – netrukdykit panaudoti europinių pinigų. Jie kategoriškai nesutinka keisti istorinės dalies ribų, nes už ją jau sumokėta“, – teigė A. Umbrasas.
P. Narkevičiaus aktyvus kišimasis kelia abejonių, ar politikas šiuo atveju nepainioja viešųjų ir privačių interesų. Mat P. Narkevičiaus dukra darbuojasi teisininke įmonėse, kurių savininkė yra bendrovė „Panevėžio keliai“. Su šia įmone siejami asmenys susiję ir su konsorciumu BIG, Savivaldybei įsipareigojusiu pastatyti naują autobusų stotį, o mainais gavusiu dabartinės teritoriją Savanorių aikštėje. Šioji taip pat patenka į miesto istorinę dalį. Nors autobusų stotis Panevėžiui istoriškai turėtų būti reikšminga, mat joje kadaise veikė žydų sinagoga, aplink ją numatyta leisti daugiaaukščių namų statybas.
Kartą jau nukentėjo
Įtarimus dėl viešųjų ir privačių interesų painiojimo Seimo narys kategoriškai atmeta. Jis tikina netgi turėjęs karčios patirties su dukters darbdaviais. Politikas tikina kadaise buvęs atleistas iš su jais susijusios bendrovės „Ignalinos statyba“, mat, būdamas Panevėžio tarybos nariu, nesutiko per interpeliaciją palaikyti tuomečio mero Vito Matuzo.
„Elgiuosi atvirkščiai, nei mane įtaria – ginu interesą, kad kuo didesnėje Panevėžio teritorijoje nebūtų galima statyti, ko nori“, – aiškino parlamentaras.
P. Narkevičius tvirtina bandantis būti taikos balandžiu – sutaikyti paveldosaugininkus ir valdininkus. Tačiau politikas leidžia suprasti, kad trauktis nėra kur, mat istorinės dalies plano rengėjams jau sumokėtas atlygis. Jei darbas nebus patvirtintas, Savivaldybei tektų grąžinti apie 200 tūkst. litų Europos Sąjungos paramos.
Pradėjo nuo kito galo
Pasak A. Umbraso, istorinės dalies specialusis planas buvo pradėtas rengti iš kito galo – istorinės dalies ribos gerokai praplėstos kone iš akies: nesurašius Vertinimo tarybos akto. Su tokiu atvirkštiniu darbu nesutikusius paveldosaugininkus Savivaldybė skundė ir Vyriausybei, ir Kultūros ministerijai. Kilus ažiotažui vis dėlto buvo toks aktas pateiktas. Tačiau, pasak A. Umbraso, ne istorinė dalis juo remiantis nubraižyta, o atvirkščiai – aktas „pritemptas“ prie nežinia kokiais kriterijais remiantis nustatytos saugotinos miesto teritorijos.
„Tame akte akivaizdžiai neužtenka argumentų, kad būtų galima pateisinti tokio dydžio istorinės dalies plotą.
Nežinau, kas įteigė mintį, kad Vertinimo tarybai negalioja įstatymai ir Lietuvos Konstitucija. Tarybos pirmininkas E. Zilinskas posėdyje pareiškė, kad ji gali nuspręsti, ką nori. Nors tvirtina, kad tokia teritorija reikalinga apsaugoti kultūros vertybes, tačiau šių įvardinti negali“, – paradoksalią situaciją įvardija A. Umbrasas.
Paveldosaugininkams abejonių sukėlusį aktą parengusiai Vertinimo komisijai vadovauja bendrovės „Senojo miesto architektai“ direktorius Evaldas Zilinskas. Jo vadovaujama įmonė rengė Panevėžio istorinės dalies specialųjį planą.
Dėl E. Zilinsko galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pradėjusi tyrimą.
Vietoj kapinių – skveras
Pasak A. Umbraso, akivaizdžiausi naujojo istorinės dalies plano trūkumai – į saugotinų Panevėžio objektų sąrašą įtrauktos Smėlynės, Pušaloto g. Paveldosaugininkas tai įvardija kaip absoliutų naujadarą, vienetinį atvejį Lietuvoje.
„Niekaip neatskleista, kuo tos gatvės tokios vertingos, kad jas reikėtų atskirai saugoti. Kodėl Smėlynės g. apie 2 km trasa – reikšminga, o kita – ne? Nei plano rengėjai, nei Vertinimo tarybos pirmininkas to atsakyti negalėjo“, – stebisi A. Umbrasas.
Neįtikėtini viražai galėjo būti padaryti ir su senosiomis žydų kapinėmis Vasario 16-osios gatvėje. Paveldosaugininko teigimu, plane kapinės buvo pažymėtos kaip skveras ir specialiajame plane šioje vietoje numatyta statyti mažaaukščius namus.
„Kai atkreipėme dėmesį į tokį keistą reguliavimą, jis buvo panaikintas“, – tvirtino A. Umbrasas. Anot jo, gerokai išplėtus miesto istorinę dalį į ją įtraukiant ir abejotinos svarbos teritorijas, čia įsikūrusiems panevėžiečiams kiltų nemažų biurokratinių rūpesčių.
Savivaldybės atstovai tvirtina negalintys suprasti Kultūros paveldo departamento pozicijos. Pasak Savivaldybės kultūros paveldo specialistės Loretos Paškevičienės, miesto istorinės dalies plano rengėjai nieko kito neveikia, tik vykdo departamento nurodymus ir kaskart sulaukia naujų.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
