Seimas ketvirtadienį, po audringų diskusijų, pritarė dvigubą pilietybę, kaip masinį reiškinį, įteisinančiam įstatymui: 88 parlamentarai balsavo už, 8 prieš, 25 susilaikė.
Seimui eilinį kartą svarstant dar vieną mėginimą įteisinti dvigubą pilietybę, jį atakavo visuomenininkų grupės.
Prieš
Antradienį žiniasklaida išplatino grupės visuomenės veikėjų pareiškimą dėl Pilietybės įstatymo pataisų. „Visuomenei atkakliai peršama mintis, kad galimybė išsaugoti dvigubą pilietybę padėtų išlaikyti svetur išvykusių asmenų ryšį su Tėvyne ir net tautinį tapatumą. Demagogiškai teigiama, kad kitos valstybės pilietybę pasirinkę, bet formaliai turintys Lietuvos pilietybę asmenys galėtų būti naudingesni savo tautai ir valstybei.
Šalies visuomenė yra sąmoningai apgaudinėjama melagingai teigiant, kad dvigubos pilietybės įteisinimas yra visuotinai paplitusi ir kone masinė tarptautinė praktika, nors iš tikrųjų tokią pilietybę ribotai toleruoja tik kai kurios šalys. Tačiau ir jose masinė dviguba pilietybė, visiškai atsaistyta nuo bet kokių asmens įsipareigojimų valstybei, įstatymiškai nėra skatinama,“ – rašoma pranešime, kurį pasirašė Bronislovas Genzelis, Alvydas Jokubaitis, Kęstutis Dubnikas, Arvydas Juozaitis, Romualdas Ozolas, Vytautas Radžvilas, poetas Marcelijus Martinaitis, režisierius Faustas Latėnas, dalininkas Bronius Leonavičius ir kt.
Jų nuomone, gyvenimas svetur savaime nėra pagrindas priimti kitos šalies pilietybės, tai darantys asmenys, esą, turėtų atsakingai apmąstyti ir pasverti tokio žingsnio padarinius, vienas iš kurių yra ankstesnės pilietybės praradimas. Jie, anot pareiškimo, turėtų suvokti ir sąžiningai pripažinti, kad neturi teisės reikalauti, kad jiems būtų išsaugota ir Lietuvos pilietybė.
Už
Ketvirtadienį Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Renata Retkutė, savo ruožtu, išplatino kreipimąsi, gindama dvigubos pilietybės idėją ir jos siekiančius asmenis: „Visuomenėje formuojamas įvaizdis, tarsi, migravus į kurią nors šalį ir joje pragyvenus tam tikrą laiką, natūralizacijos procesas vyksta automatiškai ir be jokių asmens pastangų. Atvirkščiai, norint įgyti kitos šalies pilietybę, šis procesas yra griežtai reglamentuojamas ir reikalauja tiek finansinių, tiek žmogiškųjų išteklių“, - pabrėžia ji.
R. Retkutė atkreipia dėmesį, į netikslumus, kuriuos, esą, skleidžia dvigubos pilietybės priešininkai: „Priešingai nei teigia prelegentai (“tokią pilietybę ribotai toleruoja tik kai kurios šalys”), per pastarąjį dešimtmetį tolerancija įvairioms dvigubos pilietybės formoms didėjo.
Šiuo metu Europoje dvigubą pilietybę pripažįsta: Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Airijos Respublika, Italija, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Šveicarija, Graikija (manoma, kad Graikijos piliečių, gyvenančių užsienyje, gali būti 7 milijonai). Ispanija yra pasirašiusi dvišalius susitarimus dėl dvigubos pilietybės su Lotynų Amerikos šalimis, Andora, Portugalija, Filipinų ir Gvinėjos respublikomis. Austrija, Belgija, Danija, Liuksemburgas, Norvegija, Olandija ir Vokietija leidžia dvigubą pilietybę iki pilnametystės tais atvejais, kai kitos šalies pilietybė įgyjama gimus“, - vardijo pavyzdžius R. Retkutė.
Konstitucinė problema
Dvigubos pilietybės tema aršiai diskutuojama po 2006 m. lapkričio 13 d. Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo, kuris iš esmės pakartojo ankstesnio, 2003 m. gruodžio 30 d., nutarimo nuostatą, kad „Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo numatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys.
Anot KT pozicijos, negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys“. Minėtu KT nutarimu, tuomet galiojusio Pilietybės įstatymo nuostatos, leidusios turėti dvigubą pilietybę turėjusiems Lietuvos pilietybę iki okupacijos ir jų palikuonims bei lietuvių kilmės asmenims, buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ir toliau nebegalėjo būti taikomos.
Visi Lietuvos piliečiai, iki šio nutarimo turėję kitos valstybės pilietybę, toliau gali ją turėti, neprarasdami Lietuvos pilietybės, tad buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris, kurį ir šios dienos Seimo diskusijoje parlamentaras Saulius Stoma kaltino „didelę žalą padariusia konstitucine diversija“, atmeta kaltinimus, jog atėmė pilietybę šimtams tūkstančių žmonių.
Debatai aršūs
Šiandien Seime buvo audringai svarstomas jau ne pirmas mėginimas apeiti KT sprendimą, nerengiant referendumo. Parlamentarai pritarė galimybei Lietuvos Respublikos piliečiui būti kartu ir kitos valstybės piliečiu, jei jis yra lietuvių kilmės asmuo, išvykęs iš Lietuvos Respublikos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę.
Seimas taip pat pritarė Mišrios parlamentarų grupės atstovo Žilvino Šilgalio sudaryti galimybių suteikti Lietuvos pilietybę išimties tvarka, kai tai sietina ir su nuopelnais ateityje.
Jis teigė, kad Lietuva dažnai praranda galimybę pritraukti pajėgius sportininkus, kurie norėtų ir galėtų Lietuvai iškovoti pergalių.
„Jeigu kitose profesijoje neįmanoma nuopelnų prognozuoti, tai kai kalbama apie sportą, galima vertinti rezultatus ir prognozuoti būsimus nuopelnus. Natūralu, kad nesudarant galimybių atstovauti šaliai, kalbėti apie nuopelnus praeityje nėra jokio pagrindo, kadangi net tokios galimybės nebuvo. Tokiu būdu talentingi sportininkai turėtų galimybę atstovauti Lietuvai kaip ir daugelyje Europos šalių, kurios į tuos dalykus žiūri paprasčiau, o mūsų šalis turėtų dideles galimybes dalyvauti įvairiose olimpinėse žaidynėse, pasaulio čempionatuose. Valstybė įvaizdžiui tai būtų didelis pliusas“, - kalbėjo Ž. Šilgalis.
Nors politikas kalbėjo daugiausia apie sportą, tačiau į pataisą, kurią parlamentas palaimino, buvo įtrauktas galimų nuopelnų vertinimas ir mokslo, ekonomikos, kultūros bei meno srityse.
Įstatymą pristatęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras tvirtino, kad su Konstitucija projektas yra suderintas, tačiau tai įtikino ne visus.
Oponavę Seimo nariai pateikė įvairių argumentų. Tvarkos ir teisingumo atstovas Julius Veselka teigė, kad vyksta mūšis tarp globalistų ir patriotų, jo partietis Egidijus Klumbys baugino, jog už Lietuvos krepšinio rinktinę žais vieni negrai, o Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščioni demokratų atstovas Gintaras Songaila, kuris balsuojant susilaikė, sakė, jog Seimas galbūt padalino žmones į geruosius ir bloguosius (gyvenančius už ES ir NATO ribų), o gal ir visai nuvertino pilietybės institutą. Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis sakė ragino prašyti prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoti įstatymą, o vėliau vėl kreiptis į KT. Jis siūlė įsivaizduoti Lietuvos ambasadorių svetur klausantis, kaip koks nors pilietis pareiškia atsižadąs visų prievolių Lietuvai, nes nori kitos šalies pilietybės bei siūlė pagalvoti ar tokiems asmenims ta pilietybė labai svarbi.
Individualūs balsavimo duomenys čia.
Seimas raginamas nepritarti masiniam dvigubos pilietybės įteisinimui
