Kultūros sostinės renginių biudžeto apkarpymas pastebėtas labiausiai susijaudinusioje Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje Vokietijoje. Lietuviškas žodis „katastrofa“, nuskambėjęs Vilniui reikšmingųjų metų išvakarėse, grįžta po mėnesio kaip aidas iš anapus ežero.
Ten susijaudinusiems kažin ar svarbu, kokia Lietuvoje finansinė ir socialinė padėtis. Lėšų stygius ir prisiimti įsipareigojimai rodo, kad Europos krizė gali prasiverti Lietuvoje kaip didelė nelaimė visiems. Valstybės nemokumas (algos, pensijos, paskolos), lito devalvavimas, kurių žūtbūt stengiamės išvengti ir gal išvengsim, tai būtų tikra katastrofa, kuri vargu bau jaudina tuos vokiečių žemės laikraščius, persiėmusius mūsų kultūros sostinės biudžetu.
Šiaurės Reinas-Vestfalija kaip federalinė žemė ir jos pramoninis Rūro regionas 2010-aisiais taps kita Europos kultūros sostine. Renginių biudžeto mažinimas dėl finansinės krizės būtų juos gąsdinantis precedentas. Tiek žinių.
Lietuvoje tai jau atėjo. Dešimtys milijonų litų kai kuriems kultūros projektams, – o Vilniaus savivaldybė buvo nusižiūrėjus net iki 700 milijonų stadionui – daugeliui paprastų piliečių gali atrodyti ne pačios būtiniausios išlaidos. Norinčių kaltinti Vyriausybę ir vienu, ir kitu atveju turėsim su kaupu. Čia socialinis politinis aspektas, kuris vestfaliečiams taupymo kritikams gal ir mažareikšmis. Vokietijos vyriausybė gali sau mestelėti 80 milijardų ekonomikos gaivinimui... Nors griūna ir milžinai.
Manau, kad A. Kubiliui ir A. Šemetai teko pasirinkti, ką finansuoti visa apimtimi: Valdovų rūmus ar Europos sostinę. Jie pasirinko Valdovų rūmus. Pamažino sostinę. Abiem atvejais turim ir skaidrumo klausimų.
Kodėl nepaskelbus, pavyzdžiui, kiek rūmuose bus patalpų ir kiek jų jau įrengta, kiek - dar ne; kiek apstatyta eksponatais, kiek turim sukauptų eksponatų būsimam sparčiam apstatymui, o kiek dar neturim? Turistų antplūdis, jei bus, lauktinas Lietuvos tūkstantmečio vasarą. Tad likę maždaug penki mėnesiai, ir 50 milijonų litų, kuriuos Valdovų rūmai įsisavins, turbūt. Be katastrofos.
Kodėl nepaskelbus, kiek jau išleista ir suplanuota Europos kultūros sostinės programoms, kiek kuriose jų pasistūmėta neatšaukiamai, o kur dalykai velkasi ir galima sutaupyti? Jei tenka dalies atsisakyti, tai gal galima pasirinkti? Ar visos idėjos vienodai svarbios ir įspūdingos? Galų gale, rodos, visuomenei internete parodyta tik pavadinimai. Parengta yra virtuali paroda ir europinis meniu Vilniaus restoranuose. Kodėl nepapasakojus apie viską? Tiesa, turėsim ir pagrindinį eksponatą – Vilniaus valdžią.
Čia nenorom kyla prastų minčių. Apie kokią kultūros sostinę kalbame turėdami tokią miesto savivaldybę? Kas sutikinės Vilniaus svečius ir ką jiems porins? Ko gera, čia pagrindinė katastrofa. Seniai reikėjo paimti Europos sostinės renginius į valstybės rankas.
