Reikia pripažinti, kad Lietuvoje iki šiol šnairuojama į čadromis veidus pasislėpusias moteris. Ne ką menkesnis dėmesys tenka ir musulmonams vyrams. Ypač negatyvios nuomonės sustiprėja po sukrečiančių globalinių įvykių, tokių, kaip teroristų išpuoliai Prancūzijoje.
Tiek pakanka, kad kiekvienas musulmonas akimirksniu būtų prilyginamas teroristui. Ar lygybės ženklą tarp religijos ir tam tikros grupės asmenų dedantys lietuviai elgiasi sąžiningai kitatikių atžvilgiu? Pokalbis su Lietuvos musulmonų muftijumi Romu Jakubausku.
- Kaip vertinate viešoje erdvėje musulmonų tapatinimą su terorizmu?
Islamas ir terorizmas yra absoliučiai priešiškos sąvokos. Islamas yra atsidavimas Dievui, o terorizmas siejamas su žudymu bei bauginimu. Islamas moko problemas spręsti taikiai. Galimybė kovoti (gintis) atsiranda tik tada, kai visi taikūs sprendimai būna neįmanomi. Tokie palyginimai yra sunkiai protu suvokiami. Islamas aiškiai pabrėžia, kad kovoti reikia su akivaizdžiu priešu. Negalima skriausti moterų, vaikų.
Apmaudu, kad kai kurie žmonės „ištraukia“ tam tikrus dalykus iš konteksto, esą Koranas liepia žudyti. Grupė žmonių bando tuo pasinaudoti, nors religijos dėl tokių išpuolių kaltinti tikrai nederėtų. Žmogus atsako už sprendimus, o ne religija. Taip, gal mirtininkai tiki, kad įvykdydami išpuolį jie „bus apdovanoti“, bet toks elgesys jokiu būdu neatspindi Islamo žodžio. Korane yra sakoma, kad „tas, kas nužudė nekaltą žmogų, tas nužudė visą žmoniją“.
- Migrantų krizę išgyvenančioje Europoje po įvykių Prancūzijoje vėl pradėta kalbėti, kaip suvaldyti arba apriboti migrantų srautus iš islamiškų šalių. Kiek yra pagrindo panikuoti?
Sirijoje karas vyksta jau ketverius metus. Todėl natūralu, kad žmonės iš ten sprunka jau ilgą laiką. Bet kažkodėl dabar apie tai pradėta kalbėti itin intensyviai. Reikia suprasti, kad žmonės bėga nuo karo. Istoriškai turime ne vieną tokį pavyzdį. Ir toli gražu nebūtinai musulmonai sprunka į kitą šalį, bet ir kitų tikėjimų atstovai. Nieko keisto, kad iš kiekvieno chaoso kyla įvairios baimės. Kai vyko karai prieš daug dešimtmečių, tie patys lietuviai ieškojo prieglobsčio ir buvo priglausti daugelyje pasaulio šalių.
