Prabėgus keliems mėnesiams Vilniaus apygardos teismas rajono gyventoją pripažino kaltu dėl žmogžudystės ir nuteisė jį 13,5 metų įkalinimo bausme.
Kaip paaiškėjo teisme, vienas žmogžudystės tikslų ir buvo sugrįžti į įkalinimo įstaigą. Apie tai nusikaltimo įvykdymo vakarą Sergejus T. prisipažino savo motinai.
Vis dėlto, bylai pasiekus teismui žudikas pakeitė savo poziciją. Teisme Sergejus T. tvirtino, kad nesupranta, kodėl jam bando „pripaišyti“ lavoną.
Užmušė be gailesčio
Bylos duomenimis, Sergejus T. 2020 m. rugsėjo 17 d., gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė konfliktą su motinos sugyventiniu I. J.
Veikdamas itin žiauriai, jis sudavė aukai ne mažiau 30 smūgių rankomis ir kojomis. Smurto metu jis daužė savo auką plaktuku bei akmenimis į gyvybiškai svarbias kūno vietas.
Žiaurus žudikas trenkė į galvą, krūtinę, pilvą, sėklides bei kitas kūno vietas. Taip buvo padaryti daugybiniai kūno sumušimai.
Vėliau ekspertai nustatė kraujosruvas ir nubrozdinimus veide, kakle, krūtinėje, pilve, rankose, kojose, muštines žaizdas veide su danties išmušimu, skruostikaulio ir žandikaulio skeveldriniais lūžiais.
Nužudytam vyrui buvo suskaldyta kaukolė. Įvyko kraujo išsiliejimas į smegenis. Dėl vidinio kraujavimo nukentėjusiajam staigiai sutriko sveikata ir jis mirė vietoje.
Teismas konstatavo, kad nukentėjusysis, paliktas sumuštas ir sunkiai sužalotas, dėl daugybės jam padarytų sužalojimų patyręs didelį fizinį skausmą ir ypatingas kančias.
Be įkalinimo bausmės, Sergejus T. įpareigotas sumokėti po 4 tūkst. eurų nukentėjusiaisiais pripažintiems trims asmenims – nužudytojo seseriai ir dviem jo vaikams.
Kaip jau minėta, Sergejus T. teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigė. Jis nurodė, kad nesupranta, kodėl jam „paišo“ lavoną, kurio jis nežino ir neįsivaizduoja, kas jam nutikę gyvenime.
Anot kaltinamojo, jam nebuvo pateikti įtarimai, nors kaltinamąjį aktą jis gavęs ir kaltinimą skaitė, bet jis nieko nepadarė. Nepaisant to, kad kaltinamasis savo kaltės nepripažino, teismui pakako surinktų įrodymų, kad paskirtų jam griežtą įkalinimo bausmę.
Žudiko nebuvo mačiusi
Nužudytojo sesuo teisme pasakojo, kad sužinojus apie įvykį, ji su vyresne seserimi nuvyko į namus, kur viskas nutiko.
Nuvažiavę ten iš ryto rado girtą nužudyto brolio sugyventinę. Jiems reikėjo paimti brolio pasą. Sugyventinė numetė brolio piniginę, kurioje buvo jo banko kortelė ir gal apie 4 eurai grynais.
Liudytoja teigė, kad žinojo, jog prieš kelias dienas brolis iš bankomato buvo nusiėmęs 200 eurų, bet jų piniginėje jau nebebuvo. Jos nuomone, tos žudynės įvyko dėl pinigų.
Moteris prisipažino, kad su brolio sugyventine nesutarė, nes, kai ji ateidavo pas juos į tėvų namus, tai nuolat būdavo girta. Brolis su ja gyveno apie 3 metus.
Jie tą moterį vaikė, prašė, kad ji paliktų brolį ramybėje, nes jis buvo neįgalus ir jam nebuvo galima gerti. Bet taip nenutiko.
Nužudytojo sesuo teigė, kad anksčiau tos moters sūnaus nėra mačiusi. Pirmoji akistata įvyko tik teisme, nes, kiek ji žino, vyras nuolat sėdėdavo kalėjime.
Moteris pasakojo, kad jos brolis turėjo neįgalumą, jis buvo patyręs smegenų traumą, buvo paralyžiuotas ir stuburas sulaužytas, ir kojos. Jis buvo po sunkios avarijos, kurią patyrė 1999 m. ir vos išgyveno.
Moteris prašė iš žudiko priteisti 10 tūkst. eurų neturtinę žalą. Nužudytojo sūnūs prašė priteisti po 30 tūkst. eurų. Vis dėlto, visiems trims teismas priteisė po 4 tūkst. eurų.
Atskleidė kraupų tikslą
Jau minėta nužudytojo sugyventinė teisme pasakojo, kad yra kaltinamojo mama. Su nužudytuoju I. J. gyveno beveik 4 metus.
Anot jos, ji puikiai pamena nužudymo dieną. Jos sūnus metus „atsėdėjo“ ir dviejų savaičių namie neišbuvęs vėl išėjo. Prieš sūnui „sėdant“, jis pažinojo I. J. daug metų. Tarp jų konfliktų nebuvo, jie normaliai bendravo, kalbėjo, ji nežino, kas sūnui užėjo.
Moteris teigė, kad tą vakarą prigulė ir užmigo 15 minučių. Kai ji atsibudo, sūnus sėdėjo jų kambaryje už stalo. Ji paklausė sūnaus, kur I. J. ir šis pasakė, kad jis lauke voliojasi. Tuomet ji sūnaus paklausė, ar I. J. prisigėrė. Sūnus pasakė, kad ji nepergyventų, jis jam porą kartų trenkė plaktuku.
Išėjusi į lauką pamatė ant žemės gulintį I. J. Ji apipylė sugyventinį vandeniu, nes manė, kad jis tik sąmonę prarado. Tuomet ji grįžo namo ir paklausė: „už ką?“. Sūnus pasakė kažką apie jo įžeistą moterį. Ji nežino, ką sūnus turėjo omenyje, apie kokią moterį jis kalbėjo.
Taip pat jis motinai pasakė, kad nori į kalėjimą. Moteris jam atsakė, kad ne tokia kaina. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą, bet jie atvykę nieko jau negalėjo padėti, tik iškvietė kriminalistus.
Kai ji grįžo iš lauko pasiimti telefono iškviesti medikams, sūnus dar buvo namie, po to jau jo nematė. Ji mano, kad pastarasis iššoko per langą ir pabėgo. Vėliau jos sūnų sulaikė policijos pareigūnai.
