„Kai dukra buvo 1,5 metų, po skiepo praėjus keliom dienom sukarščiavo. Stipriai kosėjo, temperatūra siekė 40 laipsnių. Nepavyko jos numušti žemiau 38. Atsigulėm į ligoninę, nebuvo konkrečios diagnozės. Temperatūrą sunkiai numušė, mergaitė gavo antibiotikų. Po savaitės, be konkrečios diagnozės išleido namo, bet už poros dienų vėl atsigulėm į ligoninę, vėl sukilo 40 laipsnių temperatūra,“ - pasakojo klaipėdietė Diana.
Po skiepo į ligoninę 3 kartus
Atsidūrusi su vaiku antrą kartą ligoninėje, moteris ėmė naršyti internete, ieškoti atsakymų, kas galėjo nutikti vaikui.
„Savaitę praleidome ligoninėje, buvo stiprus kosulys, o tik grįžus namo ir vėl į ligoninę teko tučtuojau vykti,“ - sako moteris.
Gydytojai taip ir nerado priežasties, kodėl mergaitei vis kilo aukšta kūno temperatūra, vargino kosulys. Diana sako, internete perskaičiusi, kad panašios reakcijos vaikams nutinka po skiepų.
„Apie tai 3 kartą atsidūrus ligoninėje pasakiau medikams, kad galbūt tai reakcija į skiepus, nes bėdos prasidėjo būtent po skiepo. Tačiau gydytojai neigė mano nuomonę, sakė negalimos tokios reakcijos,“ - pasakojo Diana.
Tačiau moters nepaleido mintis, kad visos bėdos dėl skiepo. Tad ji ėmė daugiau domėtis apie galimas skiepų komplikacijas, vaikų reakcijas.
„Nesu medikė, kartais net sunku suprasti ką tuose straipsniuose rašo, tačiau ėmiau nagrinėti skiepų sudėtis, sužinojau nuo kokių ligų jie apsaugo ir kokia egzistuoja reali tikimybė, jog vaikas susirgs tomis ligomis,“ - pasakojo moteris.
Antrą vaiką mama skiepijo tik viena vakcina
„Gimus sūnui skiepo nuo hepatito atsisakiau įvertinus menką tikimybę susirgti šia liga. Dėl tuberkuliozės suabejojau, tad paskiepijau šiuo vieninteliu skiepu. Bet jei galėčiau atsukti laiką atgal – neskiepyčiau,“ - sako moteris.
Du vaikus auginanti klaipėdietė nuolat sulaukia kritikos dėl tokio savo sprendimo, atsisakyti skiepų.
„Daug kas gąsdina, kad nuo tymų, raudoniukės skiepyčiau vaikus, bet pati vaikystėje tymais sirgau, neįžvelgiu tame didelės bėdos, o raudoniukė – pagydoma, manau geriau stiprinti natūralų imunitetą, o ne jį sukurti vakcina,“ - teigia Diana.
Abejoti skiepų nauda moterį verčia tai, kad jos dukra nors ir buvo paskiepyta nuo vienos neva pavojingos ligos, susirgo kita, ne ką mažiau pavojinga. „Pamenu paskiepijom dukrą nuo roto viruso, nes neva tai baisi liga. Ir ką, ji susirgo, pasak medikų, noro virusu. Pagulėjom ligoninėje, lašiniu gavom ir atsigavom. Nuo roto neskiepytas sūnus susirgo noro virusu, vėl tas pats gydymas. Žinoma, visada kirba mintis, ar gerai darau, kas bus, jei vaikai susirgs tom ligom, nuo kurių neskiepiju ir turės rimtų pasekmių. Suprantu, kad tada mane puls visi, kam teigiau, jog skiepas yra blogis,” - pasakojo moteris.
Nuo meningokoko infekcijos neskiepytų net už pinigus
Tačiau visgi Diana įsitikinusi, kad skiepai farmacijai naudingas verslas. „Kokie pinigai tam skiriami, jau geriau būtų rengiami projektai, kurių metu būtų šviečiame visuomenė apie tas ligas kaip nuo jų apsisaugoti, apie galimus skiepus, jų sudėtį, galimas komplikacijas. Svarbu, paaiškinti, ką žmonės gali pasirinkti,“ - kalbėjo Diana. Moteris sako lig šiol turėdama laiko, kuo daugiau skaito apie skiepus ir jų naudą ar žalą. Ypač tai aktualu dabar, kuomet tėvai ūžia dėl meningokoko skiepų.
„Nenoriu, kad mano vaikai būtų bandomieji triušiai. Juk klinikiniais tyrimais skiepų veiksmingumas nebuvo įvertintas. Be to, paklausus gydytojų apie skiepų sudėtį, apie atliktus tyrimus, apie tai nuo kokių meningokoko formų skiepas apsaugo, ar yra atlikti tyrimai su kūdikiais, dažniausiai sulaukiu miglotų atsakytų. Tai ir privertė domėtis pačią apie kiekvieną vakciną, ir drąsiai galiu teigti nuo meningokoko neskiepyčiau net jeigu man primokėtų,“ - sakė Diana.
Nuo pavojingų infekcijų apsaugo tik skiepai
Medikai įsitikinę, jog norint apsaugoti vaikus nuo jų gyvybei pavojingų ligų ir neskiepyti – tikras absurdas. Esą norint išvengti galimų skiepo komplikacijų, būtina įvertinti vaiko būklę. Jis neturėtų sirgti jokia liga.
Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius sako, jog tokia pavojinga infekcija kaip žaibinio meningokoko vystosi labai greitai, o vienintelė priemonė galinti apsaugoti nuo šios infekcijos yra – skiepai.
„Pacientų išgyvenamumas sergant šia infekcija nėra didelis. Daug žaibinio meningokoko infekcijos atvejų pasitaiko tik Lietuvoje, Anglijoje ir Airijoje. Vienintelė priemonė, galinti apsaugoti nuo tokių tragiškų pasekmių, yra skiepai. Dėl šios priežasties Anglijoje ir Airijoje vakcinos nuo meningokokinės infekcijos yra įtrauktos į privalomų skiepų sąrašą. Lietuvoje ši vakcina nėra privaloma“, – aiškino D. Varaškevičius.
Kol kas skiepijimas nuo B grupės meningokokinės infekcijos Lietuvos klinikose kainuoja apie 124 eurus.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos komentaras
Pirmiausia, svarbu žinoti, kad gali būti skiepijama nuo skirtingų meningokokinės infekcijos tipų ir visi šie ligos tipai gali sukelti įvairaus sunkumo meningokokinės infekcijos formas, tarp jų ir žaibines. Kitaip tariant, skiepijama gali būti ne nuo žaibinės meningokokinės infekcijos, o nuo konkretaus ligos tipo.
Lietuvoje yra paplitęs B tipo meningokokas, tad būtent apie vakcinas nuo šio tipo meningokoko ir yra kalbama bei planuojama pradėti skiepyti vaikus. Šie skiepai bus įtraukti į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, tikėtina jau kitų metų viduryje.
Taip pat šiuo metu yra atliekamas meningokokinės infekcijos naštos ir skiepijimų efektyvumo vertinimas, kuriuos pagal sutartį su Pasaulio sveikatos organizacija, atliks užsienio matematinio modeliavimo ekspertai.
