Teisme žudikas teigė, kad jis nepamena daugybės aplinkybių, nes jam tąkart buvo aptemusi sąmonė. Po Vilniaus apygardos teismo sprendimo vyras dar pateikė apeliaciją, nes jautėsi nubaustas per griežtai.
Lietuvos apeliaciniam teismui motinos žudikas aiškino, kad nusikaltimo metu sirgo koronavirusu, todėl esą nesuvokė atsakomybės už tai, kas vyksta. Vis dėlto, vilniečio apeliacija buvo atmesta ir jam teks atlikti paskirtą bausmę.
85 trauminiai poveikiai
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad žiaurus nusikaltimas įvykdytas 2020 m. lapkričio 13-ąją, laikotarpiu nuo 10 val. iki 12 val., bute, kuriame Simonas gyveno kartu su mama. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui, Simonas tyčia rankomis ir kojomis sudavė motinai daugybę smūgių.
Moterį sūnus daužė į galvą, kaklą, krūtinę ir šonus, pilvą, nugarą, sėdmenis, klubus, rankas ir kojas. Dėl to nukentėjusiajai tiesiogiai nuo smūgių ir dėl jų griūnant bei atsitrenkiant į kitus daiktus, buvo padaryti 85 trauminiai poveikiai.
Nužudytosios kūnas buvo nusėtas mėlynėmis, taip pat nustatyti įvairūs lūžiai. Dėl patirto smurto moteriai išsiliejo kraujas į smegenis, buvo pažeisti plaučiai. Dėl prasidėjusio vidinio kraujavimo moteris mirė įvykio vietoje.
Bylos duomenimis, žudikas buvo sulaikytas tik po kelių valandų, Zujūnų kaime esančioje autobusų stotelėje. Sulaikomas jis pasipriešino pareigūnams. Neleido jiems uždėti antrankių bei nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų.
Vyras nenurimo ir patalpintas į policijos automobilį. Pakeliui į komisariatą jis koja daužė tarnybinio automobilio sulaikytųjų skyriaus sienas, lubas ir įrangą bei sugadino stoginę pertvarą ir vaizdo kamerą. Tad be įkalinimo bausmės, žudikas taip pat privalės atlyginti ir policijai padarytą 625 eurų žalą.
Kaltę vertė COVID-19
Teikdamas apeliaciją vyras pabrėžė, kad nesutinka su jam paskirta esą nepagrįstai griežta bausme. Nuteistasis nurodė, kad po jo sulaikymo 2020 m. spalio 13 d. jis buvo suimtas iki nuosprendžio paskelbimo.
Pasak apelianto, nebuvo įskaityti septyni mėnesiai, kuriuos jis praleido suimtas tardymo izoliatoriuje, kur suėmimo sąlygos griežtesnės, negu pataisos namuose (kolonijoje).
Žudiko nuomone, apygardos teismas ignoravo tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Simonas pabrėžė, kad jis pats telefonu pranešė apie įvykį, nebandė slėptis.
Nuteistasis, duodamas parodymus tyrėjui, pateikė visus argumentus, kad gailisi. Pasak apelianto, tyrimo įstaiga neatsižvelgė į jo psichologinę ir psichinę būklę nusikalstamos veikos padarymo metu.
Mat tuo metu jis jau buvo užsikrėtęs COVID‑19 ir nesuvokė atsakomybės už tai, kas vyksta. Vyras pabrėžė, kad buvo afekto būklės (proto užtemimas), todėl nuodugniai visko neprisiminė.
Žudiko nuomone, byloje nėra įrodymų dėl jo pasipriešinimo policijos pareigūnams jo sulaikymo metu. Taip pat esą buvo aplaidžiai atlikta ekspertizė, kurioje net nebuvo nustatyta, kokia nužudytosios kraujo grupė, netikslus mirties laikas, nenustatytas alkoholis kraujyje bei neištirti jos drabužiai.
Migloti žudiko prisiminimai
Naujienų portalas tv3.lt rašė, kad pirmos instancijos teisme Simonas kaltu prisipažino. Duodamas parodymus vyras paaiškino, kad lapkričio 11 d. jis kartu su mama važiavo į prekybos centrą, nes ją atleido iš darbo.
Jis mamai visur padėdavo, vežiodavo ją savo automobiliu. Lapkričio 12 d. jie važiavo į laidotuves. Laidotuvių metu buvo incidentas, negalėjo karsto nuleisti į duobę, nes duobės tinkamai neiškasė.
Todėl Simonas jautė nepasitenkinimą. Kai laidotuvės baigėsi, nuvažiavo į butą pas buvusią žmoną. Prieš tai nusipirko du butelius degtinės, mokėjo mamos kortele. Buvusios žmonos bute surengė paminėjimą. Visi gėrė alkoholį, taip pat ir jo mama. Tai buvo 12 d. vakare, po to jo mama išėjo namo. Jis dar pabuvo, išgėrė ir nuėjo namo.
Atėjęs pamatė, kad mama barasi su močiute. Jis pats blogai jautėsi, įtarė, kad su juo kažkas ne taip. Paaiškėjo, kad jis, mama ir močiutė užsikrėtė koronavirusu. Jis pradėjo su mama dėl kažko ginčytis ir girtas sudaužė baldus.
Po kurio laiko jis apsivilko striukę, apsiavė ir išėjo iš namų. Visą naktį praleido lauke bevaikštinėdamas. Ryte pasijuto blogiau, pagalvojo, kad gal reikia dar išgerti, įsigijo alkoholio. Miglotai prisimena, kaip vaikščiojo vakare, sėdo į mašiną.
Lapkričio 13-sios ryte, gal 6-6.30 val., užėjo į namus pas žmoną. Buvo išgėręs, pasakė, kad negalės vairuoti, nes bijo prarasti teises, jos neveš. Jam reikėjo su kažkuo išgerti, vienas gerti nenorėjo, todėl ieškojo kompanijos. Užsuko pas pažįstamą. Apie 10 val. jis sugrįžo namo. Simonas neturėjo namų raktų, rankinę su dokumentais buvo palikęs buvusios žmonos namuose.
Paskambino į duris, jas atidarė mama. Vyras prisiminė, kad namo grįžo girtas ir tarp jų įvyko nemalonus pokalbis. Ji paklausė, ką jis daro, nes jam po trijų dienų bus nuosprendis baudžiamojoje byloje.
Po to žudikas savo paties veiksmų nebepamena. Teigė, kad nebekontroliavo savęs, jam tarsi aptemo sąmonė. Smūgių kiekio ir vietos jis neprisiminė. Teisme atsiminė tik tai, kad išplėšė tualeto duris, o mama sugriebė jį, bandė sustabdyti.
Tada jis ją vieną kartą stūmė, vėliau kažkas įvyko, kad ji griuvo ant klozeto, jį sudaužė. Krisdama moteris atsitrenkė į vonios kraštą. Neaišku, po kiek suduotų smūgių Simonas kiek atsikvošėjo. Jis matė, kad mama guli ir nejuda.
Skambutis buvusiai žmonai
Vyras pasakojo, kad išsigando. Telefono neturėjo, nes buvo sudaužęs, todėl išbėgo iš buto. Netoliese gyvena kaimynas, užėjo pas jį, paėmė telefoną ir pradėjo skambinti buvusiai žmonai.
Jai pasakė, kad užmušė motiną, nors nebuvo užtikrintas, kad tą padarė, nes buvo streso būsenoje. Po to žudikas nuėjo į Pilaitės pusę, kažkurį laiką sėdėjo ant žolės, susiėmęs galvą rankomis, nežinojo, ką daryti.
Po to nuėjo į autobusų stotelę, kur sutiko ten laukiantį vyrą. Paprašė jo telefono paskambinti. Vyras davė telefoną, tad Simonas dar kartą paskambino žmonai. Bet tada atvažiavo policija.
Toliau žudikas tik prisiminė, kad gavo elektrošoką ir jam vėl aptemo sąmonė. Po to jį nuvežė į policijos komisariatą. Vėliau pasirašė, kad viską pripažįsta, prisiima kaltę ir gailisi.
Stengėsi kabintis į gyvenimą
Simonas pasakojo, kad tuo metu jis nedirbo, nors stengėsi, norėjo normaliai gyventi, visiems padėti. Žudikas pabrėžė, kad vertina tai, ką dėl jo yra padariusi mama.
Po to, kai visa tai įvyko, suprato, kad jį paveikė istorija, kai per brolio trisdešimtmetį 2017 metais jis apsinuodijo smalkėmis. Pastebėjo, kad pradėjo kisti jo vidinė būklė, atsirado agresija.
2006 m. jis paskutinį kartą atliko bausmę pataisos namuose. Simonas teigė, kad prieš tai mamos atžvilgiu visuomet elgėsi garbingai. Esą ji pati teisme gynė sūnų, teigdamas, kad pati nugriuvo ant lentų po to, kai jis sudaužė baldus.
Simonas teigė, kad niekaip negalėjo adaptuotis visuomenėje, nors jo tikslas buvo rasti darbą, dirbti ir gyventi normalų gyvenimą.
