Tragedija Naujoje Vilnioje, kai motina nužudė metukų neturėjusį sūnų ir nusižudė pati, verčia pakalbėti apie būklę, kurią neretai išgyvena gimdyvės – pogimdyminę depresiją, tiksliau pogimdyminio laikotarpio psichikos sutrikimus. Tai visi nuotaikos sutrikimai iki 12 mėn. po gimdymo. Pogimdyminė depresija dažniausiai prasideda iš lėto, nepastebimai, per pirmus 2-3 mėnesius.
Skaičiai:
Pogimdyminiu periodu dėl nuotaikos sutrikimų kenčia iki 85 proc. moterų. Gydytojai psichiatrai skiria du dažniausiai pasitaikančius pogimdyminių nuotaikos sutrikimų tipus: motinystės liūdesį, arba
„melancholiją" – 30-85 proc. ir pogimdyminę depresiją – 10-16 proc. Deja, tik trečdalis kreipiasi pagalbos į profesionalus. Praėjus metams po gimdymo, negydant maždaug 25 proc. moterų lieka depresija. Jei moteriai jau anksčiau (dar iki gimdymo) buvo diagnozuoti psichikos sutrikimai, tai pogimdyminiu periodu jų pasikartojimo rizika smarkiai išauga, pvz., pogimdyminės depresijos rizika padidėja 50 proc.
Gyd. psichiatrė Laima Lapkienė rašo, kad priežastys, dėl kurių atsiranda depresija, labai įvairios – tai ir hormonų pokyčiai, ir įvairūs skausmo pojūčiai, ir pasikeitusi gyvenimo situacija, ir nerimo mintys bei socialiniai veiksniai: rūpesčiai šeimoje, menka parama, neigiami gyvenimo įvykiai, socialinės problemos.
Gimus kūdikiui, moteris neretai išgyvena ne tik džiaugsmą, laimę, bet ir nerimą, baimę, liūdesį. Tas motinystės liūdesys paprastai prasideda pirmą savaitę ir labiausiai sustiprėja 4-5 dieną. Praeina antrą savaitę (iki 10-12 pogimdyminės paros). Simptomams užsitęsus ilgiau nei 2 savaites, būtina specialisto konsultacija, nes 1 iš 5 atvejų motinystės liūdesys pereina į pogimdyminę depresiją.
Jei pasireiškia tik motinystės liūdesys, nors jis ir sukelia didelį stresą, mamos gebėjimas pasirūpinti savo kūdikiu nesumažėja. Tokiu metu psichiatro konsultacijos ar specifinio gydymo dažniausiai nereikia. Moterį tada tiesiog reikia nuraminti, paremti. Tačiau jei per 2 sav. po gimdymo nepavyksta susigrąžinti gyvenimo džiaugsmo, geros nuotaikos, apie tai taip pat reikėtų pasakyti gydytojui. Gydytojas įvertins būklės sunkumą, patars ką reikėtų pakeisti gyvenime, kad moteris pasijustų geriau. Taip pat gydytojas gali pasiūlyti kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą. Gyd. psichiatrė Alvyda Pilkauskienė pataria, kad esant lengviems simptomams, gali padėti psichoterapija, šviesos terapija, įvairių pagalbos grupių (pvz., nėščiųjų savitarpio paramos grupės) lankymas, fiziniai užsiėmimai, plaukymas, natūralios gydymo priemonės (pvz., melisos, jonažolių arbata). Jei viso to nepakaktų, gali prireikti medikamentų depresijai gydyti.
Kaip atpžinti pogimdyminę depresiją?
Medikų ir šios srities tyrėjų teigimu, pogimdyminė depresija gali pasireikšti labai įvairiais simptomais:
Moteris gali jaustis irzli ir pikta, kartais be jokios priežasties.Gali jaustis nepilnavertė ar nepajėgi susitvarkyti su jums iškilusiais reikalavimais. Nerimauti dėl dalykų, kuriuos paprastai laiko savaime suprantamais. Kai kurios moterys jaučiasi tokios įsitempusios, kad jos neina iš namų ir nenori susitikti su draugais. Be to, kai kurios moterys teigia, kad bijo būti paliktos vienos su vaiku.Gali prasidėti panikos priepuoliai. Jiems būdingi tokie simptomai kaip rankų prakaitavimas, stiprus širdies plakimas ir pykinimas. Jie gali prasidėti kasdienės veiklos metu. Dažnai jie prasideda neprognozuojamai ir yra labai varginantys, todėl jūs galite pradėti vengti situacijų, kuriose juos patyrėte.Gali būti sunku užmigti, netgi kai jūsų kūdikis saugiai miega.Gali jaustis nuolat išsekusi ir apatiška, nepajėgi atlikti namų ruošos darbų.Moteriai gali nustoti rūpėti jūsų išvaizda ir aplinka, gali sumažėti lytinis potraukis.Gali būti sunku susikaupti arba gali jaustis pasimetusi ar išsiblaškiusi.Gali pasikeisti apetitas. Moteris gali nenorėti valgyti arba, priešingai – valgyti tam, kad nusiramintų. Dėl to gali pastebėti, kad netenka arba priauga svorio.Galit dažnai verkti ir ne visuomet suprasti, ko verkia.Gali pasireikšti perdėtas elgesys ir varginti įkyrios mintys. Tokio tipo elgesys – tai ir skrupulingas namų tvarkymas, ir bandymas atitikti nerealius aukštus standartus. Taip pat gali apimti neįveikiamos baimės, pavyzdžiui, mirties baimė. Kai kurios moterys teigia, kad joms nuolat kyla minčių pakenkti savo kūdikiui. Tačiau tokias mintis motinos įgyvendina itin retai.
Tokios būklės veikia ne tik mamą, į ją reaguoja ir kūdikis. Kūdikis jaučia mamos baimę, nepasitikėjimą savimi, jis pradeda verkšlenti, verkti, neišsimiega, visą laiką jaučiasi alkanas. Tai dar labiau sekina moterį, ji tarsi patenka į užburtą ratą. Kelių mėnesių kūdikis, augantis su tokia mama, jau bus psichologiškai pažeistas, teigia psichologė-psichoterapeutė Lina Kalinauskienė. Tokiems vaikams, pasak jos, labai dažnai būna bendravimo sunkumų, elgesio sutrikimų, jie nepasitiki savimi. Jei motina sirgo pogimdymine depresija, vaikų net intelektas gali būti žemesnis. Dažnai tokių motinų vaikai taip pat serga depresija.
Svarbiausi dalykai, kuriuos gali suteikti artimieji, tai plaikymas, meilė, rūpinimasis tiek motina, tiek mažyliu. Jei mama serga depresija, labai svarbu, kad su vaikučiu bendrautų ir artimieji, kad vaikas patirtų sveiko žmogaus emocines reakcijas į savo emocijas.
Be to, jei moteris anksčiau sirgo depresija, pogimdymine depresija, jautė didelį nerimą ar liūdesį nėštumo metu, jei šeimoje kas nors sirgo depresija ar kitais nuotaikos sutrikimais, visa tai reikėtų pasakyti gydytojui. Tokiu būdu jis atkreips didesnį dėmesį į moters nuotaikos kitimus po gimdymo.
O ką specialistai rekomenduoja daryti pačiai moteriai?
Atvirai kalbėkite apie savo jausmus ir rūpesčius. Tai padės kitiems suprasti, ko jums reikia.Pasinaudokite kiekviena poilsio galimybe. Išmokite trumpai numigti.Jei maitinate krūtimi, jūsų partneris gali naktį pamaitinti kūdikį anksčiau iš krūties ištrauktu pienu.Gerai maitinkitės, valgykite maistingą maistą, kuriam paruošti nereikia daug pastangų.Paprašykite žmonių, kuriais pasitikite, padėti jums spręsti praktines problemas, tokias kaip namų ruoša.Skirkite laiko poilsiui su šeima ir draugais.Kasdien padarykite sau ką nors malonaus – tai gali būti pasivaikščiojimas parke, sportas ar tiesiog kavos puodelis ir pokalbis su draugais.Raskite laiko pasilinksminti. Priimkite nuoširdžius pasiūlymus prižiūrėti kūdikį ir išeikite iš namų pavakarieniauti, į kiną ar tiesiog aplankytidraugus. Intymiai bendraukite su savo partneriu. Bučiniai ir glamonės gali būti malonumo šaltinis, net jei ir nenorite mylėtis.Išsiaiškinkite, gal gydymo įstaigoje ar bendruomenėje yra panašią situaciją išgyvenančių moterų savitarpio pagalbos grupė; išsikalbėjus dažnai tampa lengviau.
Naudingi kontaktai:
„Pagalbos moterims linija“, tel. 8 800 66366, dirba 10.00-21.00 darbo dienomis. Emocinė parama internetu: rašyti el. paštu [email protected] (atsako per tris dienas). Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai.
Vilties linija, psichologinė pagalba suaugusiems, tel. 8 800 60700, dirba visą parą, www.kpsc.lt
Vilniaus moterų namų krizių centras, tel. 8 800 22008, dirba I-V 9.00-17.00
Linija Doverija (pagalba teikiama rusų kalba), tel. 8 800 77277, dirba I-V 16.00-20.00
