Mezgėjos kolekcijoje – du orų žemėlapiai
Moteris yra sukūrusi du darbus, vienas jų – numegztas 2014 metų orų žemėlapis, antrasis – nunertas 2016 metų darbas. Technikos skirtingos, bet esmė ta pati – spalvinę gamą rinkosi pagal orus. 2014 m. mezginio dydis yra 215 x 125 cm., o 2016 metų – 230 x 130 cm.
„2014 metų mezginys yra tas, kurį mezgiau kvadratėliais, po du kvadratėlius kas dieną, aukščiausiai ir žemiausiai temperatūrai. Kadangi yra prieinami duomenys, tai nešokinėju kaip pamišusi į termometrą žiūrėti, tai tiesiog pasižiūrėdavau kokia tos dienos buvo aukščiausia faktinė temperatūra ir kokia žemiausia, taip ir susidėlioja bendras vaizdas, toks ir įdomumas. Tie kvadratėliai yra sumegzti ir ten yra pilni keturiolikti metai, be jokių pertraukų, kiekvieną vakarą sumegzdavau po gabaliuką, tvarkingai”, – kalbėjo G.Gricienė.
„O šiais metai yra šiek tiek kitaip, nėriau po dvi eilutes per dieną, irgi naudojausi žemiausia ir aukščiausia temperatūra, ir ten yra vąšeliu nerta, taigi technika truputį kita. Dėl tam tikrų priežasčių, kadangi technika kita ir ta viena eilutė daugiau į aukštį užima vietos, nėra nunerti visi metai, jeigu visi metai būtų nunerti, tai ten turbūt būtų apie tris metrus užėmęs dirbinys ir būtų sunku kažkur jį pritaikyti, todėl ten yra septyni mėnesiai”, – kalbėjo moteris.
Kaip pasirenkamos spalvos?
Moters darbuose melsvomis ir mėlynomis spalvomis vaizduojama neigiama oro temperatūra, balta – 0 °C, gelsva ir geltona – iki +10 °C, o visos rausvos ir raudonos spalvos – didesnė nei +15 °C temperatūra.
„Temperatūras rinkausi kas penki laipsniai, pati žemiausia temperatūra yra tamsiai mėlyna ir paskui tam tikrais atspalviais šviesinant iki nulio, kuris yra baltas, o tada prasideda gelsva spalva ir intensyvėjanti raudona iki labai ryškiai raudonos, kai būna ir virš trisdešimt”, – kalbėjo G.Gricienė.
Idėja atkeliavo iš užsienio
Gitana nelinkusi mintimi megzti pagal orus, pasak jos, ši idėja nėra originali, nes užsienio mezgėjų forumuose jau kelis metus apie tai kalbama, tačiau Lietuvoje toks darbas vienetinis.
„Tiesa pasakius ta idėja nėra tokia labai originali, visokiuose užsienio mezgėjų forumuose jau kelis metus sklandanti ta idėja”, – minėjo G.Gricienė.
Hobis, o ne būdas užsidirbti
Mezgimas Gitana – hobis, o ne būdas užsidirbti.
„Mezgimas man nėra tas kažkoks užsiėmimas iš kurio ten žmonės bando gyventi, ne. Tai yra kaip bet kam kitam tas mezgimas yra hobis. Į jį žiūriu daugiau kaip į patinkantį procesą, o ne kažkokį funkcionalumą, materialinę naudą nešantį dalyką, tie dalykai nebūtinai praktiškai labai ir pritaikomi”, – minėjo moteris.
Megzti, kaip ir daugelis žmonių moteris pradėjo dar vaikystėje.
„Mezgimu pradėjau užsiimti vaikystėje, na o megzti pagal orus tiesiog toptelėjo mintis, kad gal reikia kažką tokio ilgalaikio turėti, tokio kas suguls į kažką, pati idėja nebuvo tokia, kad man labai to užtiesalo reikia, nes su tomis vaivorykštėmis dar neatradau, kur juos panaudoti. Kartais net juokiuosi savo disciplina, nes išvažiuoju į kokią komandiruotę ir iš to įpročio stebiu orų prognozes”,– kalbėjo mezgėja.
Aplinkiniai Gitanos hobiu domisi ir supranta.
„Aplinkiniams įdomu, ne tokia mano aplinka, kuri ten nesuprastų, ar tokia, kad sakytų kokia čia prasmė, nes aš neieškau prasmės, tiesiog mėgaujuosi tuo, ką darau. Iš tikrųjų smagus. Smagu, kad domisi žmonės, nes šiaip tai visiškai nesitikėjau, kad kažkam čia labai įdomu būtų”, – minėjo mezgėja.
Ateityje – bus matyt
Šiuo metu mezgėja negalvoja apie tolimesnius darbus, nes jiems reikia ne vien laisvo laiko, tačiau ir valios pastangų, pradėti ir nebaigti darbų moteris nemėgsta.
„Dabar kaip ir nieko negalvoju, šie metai kaip ir užbaigti, paskui, jei toptelės kažkas tai darysiu, vis viena čia toks jau truputį įsipareigojimas prieš save, aš ne iš tų, kurie pradeda ir meta darbus. Tie kurie mezga dažniau, tie labiau supranta, kiti kurie mezga visiškai praktinį požiūrį turi, o iš šalies tai, jei žmogus prie tos veiklos neprisilietęs, tai turbūt jis vargiai įvertintų nei kiek čia laiko užima, nei kiek susikaupimo”, – kalbėjo G.Gricienė.
