Elena (vardas pakeistas) vyro smurtą kentė daugiau nei penkiolika metų. Kiek kartų buvo sumušta ir kiek kartų atleido, moteris nebesuskaičiuotų. Nebežino, kieksyk tramdyti namuose siautėjančio girto vyro buvo kviesta policija.
Šiaulių miesto apylinkės teisme Elena pripažinta nukentėjusiąja, Arūnas – teisiamuoju. Skirtingose teisminio proceso pusėse, prieš kelis mėnesius įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, šiandien stovi jau šimtai Lietuvos porų.
Su Elena kalbamės prie Šiaulių miesto apylinkės teismo pastato. Teismui paskelbus valandos pertrauką, moteris nenorėjo laukti posėdžių salėje kartu su pareigūnų saugomu sutuoktiniu.
Elenai – 47-eri. Tačiau randai ant veido ir kaklo – smurto namuose pėdsakai – prideda mažiausiai dešimtį metų.
Moteris pakelia suveltus plaukus, slepiančius išrautą plotą. Elenai prireikė medikų pagalbos.
Prieš žmoną smurtavusį Arūną, kuriam buvo nustatytas sunkus girtumas, tą naktį priglaudė policijos areštinė.
Vyrui pareikšti įtarimai dėl sveikatos sutrikdymo, iškelta baudžiamoji byla, pakvipo laisvės atėmimu iki vienų metų.
„Pavargau gyventi nuolatinėje įtampoje, – sako Elena. – Tegu daro su juo, ką nori: teisia, sodina į kalėjimą. Noriu tik vieno: kad paliktų mane ir sūnų ramybėje.“
Labiausiai Elenai gaila, kad dėl jos neryžtingumo, dabar jau paauglys sūnus tiek metų buvo priverstas klausytis girto tėvo grasinimų nužudyti, papjauti, užmušti, bei matyti, kaip daužoma jo motina.
Buvo gėda
Vyras, anot Elenos, gėrė ir smurtavo nuo santuokos pradžios. Ji prisimena buvusi sumušta besilaukianti. Kitąkart smūgių spėjo išvengti išbėgusi iš namo. Į vidų vyras neįsileido, todėl nakvojo lauke.
Dėl savo „gėdos“ niekam nepasiskundė – buvo įsitikinusi, kad „iš namų nešti šiukšles“ negarbinga, be to, tikėjo, kad sutuoktinis pasitaisys.
Gimus sūnui, poros santykiai, anot moters, tik blogėjo: Arūnas gėrė dar labiau ir smurtavo. Į šeimą policija buvo kviečiama neretai po kelis sykius per mėnesį.
O ir pareigūnai, sako Elena, ėmę skeptiškai žiūrėti – netgi ironiškai replikavę neturintys, ką daugiau veikti, kaip tik kištis į jų šeimos reikalus.
Moteris prisimena kartą išblaivėjusio sutuoktinio paprašiusi palikti jos tėvų namus. Tačiau po Arūno maldavimų ir pažadų pasitaisyti, susigraudino ir smurtą atleido.
Beveik po pusmečio sutuoktinis vėl į darbą paleido kumščius, vėl buvo kviečiami pareigūnai.
Alkoholio ir smurto prieš žmoną ir sūnų scenarijus kartodavosi be pabaigos. Elena rodo santuokinio smurto įrodymus: sulaužytą nosį, randus ant veido, pakaušyje, ties smilkiniu.
Prieš kelerius metus girto sutuoktinio paleistu gelžgaliu suskaldytos kaukolės dalį medikams pavyko sudėlioti tarsi dėlionę.
Elena Arūnui vėl atleido – bijojo, kad, būdama bedarbė, su sūnumi liks be pragyvenimo šaltinio. Todėl medikams ir policijai pasakė, kad susižalojo griūdama. Ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Tačiau tai nebuvo ir pamoka smurtautojui.
„Iš šono atrodėme tvarkinga šeima, – šiandien sako Elena. – Apie tai, kas daugelį metų darėsi, žinojo tik viena draugė. Jinai sakydavo: „Elyte, jis tave užmuš.“
Dažniausios aukos – moterys ir vaikai
Faktų apie grasinimus ir fizinį smurtą vyro – prieš žmoną, sugyventinę, vaikus, dukters ar sūnaus – prieš tėvus, ir kitoje artimoje aplinkoje policija kasdien užfiksuoja dešimtimis.
Savaitgalio dienomis Šiaulių apskrities policijos areštinėse atsiduria nuo keliolikos iki keliasdešimties smurtautojų šeimose.
Nuo praėjusių metų gruodžio 15 dienos, kai įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, Šiaulių mieste jau pradėta per 200 ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje.
Daugiau nei pusė šių tyrimų pagreitinto proceso tvarka arba tyrimą kontroliuojančiam prokurorui surašius kaltinamąjį aktą jau perduoti nagrinėti teismui.
Iš minėtų dviejų šimtų tyrimų nutraukti 24 tyrimai nesurinkus įrodymų arba nesant nusikaltimo sudėties. 22 atvejais įtariamieji susitaikė su nukentėjusiaisiais.
Policijos duomenimis, dažniausiai nuo smurtautojų – sutuoktinių, sugyventinių – nukenčia moterys.
Šiauliuose, įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, užregistruota dešimt atvejų, kuomet nuo šeimos narių fizinio ar psichologinio smurto nukentėjo mažamečiai vaikai.
Aukos – už smurtautojus
Lauros Zaleskienės, Šiaulių miesto policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos, teigimu, yra nemažai atvejų, kai smurtą patyrusios aukos, praėjus keletui valandų ar dienai, atsisako bendrauti su pareigūnais, nors sužalojimai ir akivaizdūs. Tada įrodyti įtariamojo kaltę, priimti galutinį procesinį sprendimą byloje, anot pareigūnės, būna labai sunku.
„Dažnai smurto aukos, iškvietusios pareigūnus, vėliau persigalvoja, teigdamos, jog gailisi dėl to, kad per „stipriai“ sureagavo į tarpusavio kivirčą ir prašo pasigailėti smurtautojo bei nutraukti procesą, – teigė L. Zaleskienė. – Tokiais atvejais pusėms siūloma susitaikyti.“
Šiaulių pareigūnams pasitaikę, kai, išvežus smurtautoją iš namų, aukos pačios atvyksta pas tyrėjus, prašydamos kuo greičiau paleisti jų gyvenimo partnerį.
„Aukos, patyrusios smurtą kartą, nesusimąsto, jog, šeimoje toleruojant vieną sudavimą, jis gali pasikartoti. Nesiryžtama padėti tašką, – sakė pareigūnė. – Negalvojama apie smurtą matančius vaikus, kurie užaugę gali elgtis taip, kokį pavyzdį matė vaikystėje.“
Verta žinoti
Baudžiamojo kodekso 38 straipsnis numato įtariamo smurtautojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybę abiems pusėms susitaikius, kai įtariamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą arba susitarė, kaip tai padaryti. Taip pat kai yra pagrindo manyti, kad įtariamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Jeigu smurto auka atleidžia ir tyrimas yra nutraukiamas, teismas smurtautojui, Šiaulių miesto policijos vyriausiosios tyrėjos L. Zaleskienės patirtimi, paprastai paskiria baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Edita KARKLELIENĖ