Moteris pavargo nuo savo „gėdos“

Ele­na (var­das pa­keis­tas) vy­ro smur­tą ken­tė dau­giau nei pen­kio­li­ka me­tų. Kiek kar­tų bu­vo su­muš­ta ir kiek kar­tų at­lei­do, mo­te­ris ne­be­sus­kai­čiuo­tų. Ne­be­ži­no, kiek­syk tram­dy­ti na­muo­se siau­tė­jan­čio gir­to vy­ro bu­vo kvies­ta po­li­ci­ja.

Šiau­lių mies­to apy­lin­kės teis­me Ele­na pri­pa­žin­ta nu­ken­tė­ju­sią­ja, Arū­nas – tei­sia­muo­ju. Skir­tin­go­se teis­mi­nio pro­ce­so pu­sė­se, prieš ke­lis mė­ne­sius įsi­ga­lio­jus Ap­sau­gos nuo smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je įsta­ty­mui, šian­dien sto­vi jau šim­tai Lie­tu­vos po­rų.

„Pa­var­gau ken­tė­ti“

Su Ele­na kal­ba­mės prie Šiau­lių mies­to apy­lin­kės teis­mo pa­sta­to. Teis­mui pa­skel­bus va­lan­dos per­trau­ką, mo­te­ris ne­no­rė­jo lauk­ti po­sė­džių sa­lė­je kar­tu su pa­rei­gū­nų sau­go­mu su­tuok­ti­niu.

Ele­nai – 47-eri. Ta­čiau ran­dai ant vei­do ir kak­lo – smur­to na­muo­se pėd­sa­kai – pri­de­da ma­žiau­siai de­šim­tį me­tų.

Mo­te­ris pa­ke­lia su­vel­tus plau­kus, sle­pian­čius iš­rau­tą plo­tą. Ele­nai pri­rei­kė me­di­kų pa­gal­bos.

Prieš žmo­ną smur­ta­vu­sį Arū­ną, ku­riam bu­vo nu­sta­ty­tas sun­kus gir­tu­mas, tą nak­tį pri­glau­dė po­li­ci­jos areš­ti­nė.

Vy­rui pa­reikš­ti įta­ri­mai dėl svei­ka­tos su­trik­dy­mo, iš­kel­ta bau­džia­mo­ji by­la, pa­kvi­po lais­vės atė­mi­mu iki vie­nų me­tų.

„Pa­var­gau gy­ven­ti nuo­la­ti­nė­je įtam­po­je, – sa­ko Ele­na. – Te­gu da­ro su juo, ką no­ri: tei­sia, so­di­na į ka­lė­ji­mą. No­riu tik vie­no: kad pa­lik­tų ma­ne ir sū­nų ra­my­bė­je.“

La­biau­siai Ele­nai gai­la, kad dėl jos ne­ryž­tin­gu­mo, da­bar jau paaug­lys sū­nus tiek me­tų bu­vo pri­vers­tas klau­sy­tis gir­to tė­vo gra­si­ni­mų nu­žu­dy­ti, pa­pjau­ti, už­muš­ti, bei ma­ty­ti, kaip dau­žo­ma jo mo­ti­na.

Bu­vo gė­da

Vy­ras, anot Ele­nos, gė­rė ir smur­ta­vo nuo san­tuo­kos pra­džios. Ji pri­si­me­na bu­vu­si su­muš­ta be­si­lau­kian­ti. Ki­tą­kart smū­gių spė­jo iš­veng­ti iš­bė­gu­si iš na­mo. Į vi­dų vy­ras neį­si­lei­do, to­dėl nak­vo­jo lau­ke.

Dėl sa­vo „gė­dos“ nie­kam ne­pa­sis­kun­dė – bu­vo įsi­ti­ki­nu­si, kad „iš na­mų ne­šti šiukš­les“ ne­gar­bin­ga, be to, ti­kė­jo, kad su­tuok­ti­nis pa­si­tai­sys.

Gi­mus sū­nui, po­ros san­ty­kiai, anot mo­ters, tik blo­gė­jo: Arū­nas gė­rė dar la­biau ir smur­ta­vo. Į šei­mą po­li­ci­ja bu­vo kvie­čia­ma ne­re­tai po ke­lis sy­kius per mė­ne­sį.

O ir pa­rei­gū­nai, sa­ko Ele­na, ėmę skep­tiš­kai žiū­rė­ti – ne­tgi iro­niš­kai rep­li­ka­vę ne­tu­rin­tys, ką dau­giau veik­ti, kaip tik kiš­tis į jų šei­mos rei­ka­lus.

Mo­te­ris pri­si­me­na kar­tą iš­blai­vė­ju­sio su­tuok­ti­nio pa­pra­šiu­si pa­lik­ti jos tė­vų na­mus. Ta­čiau po Arū­no mal­da­vi­mų ir pa­ža­dų pa­si­tai­sy­ti, su­si­grau­di­no ir smur­tą at­lei­do.

Be­veik po pus­me­čio su­tuok­ti­nis vėl į dar­bą pa­lei­do kumš­čius, vėl bu­vo kvie­čia­mi pa­rei­gū­nai.

Al­ko­ho­lio ir smur­to prieš žmo­ną ir sū­nų sce­na­ri­jus kar­to­da­vo­si be pa­bai­gos. Ele­na ro­do san­tuo­ki­nio smur­to įro­dy­mus: su­lau­žy­tą no­sį, ran­dus ant vei­do, pa­kau­šy­je, ties smil­ki­niu.

Prieš ke­le­rius me­tus gir­to su­tuok­ti­nio pa­leis­tu gelž­ga­liu su­skal­dy­tos kau­ko­lės da­lį me­di­kams pa­vy­ko su­dė­lio­ti tar­si dė­lio­nę.

Ele­na Arū­nui vėl at­lei­do – bi­jo­jo, kad, bū­da­ma be­dar­bė, su sū­nu­mi liks be pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nio. To­dėl me­di­kams ir po­li­ci­jai pa­sa­kė, kad su­si­ža­lo­jo griū­da­ma. Iki­teis­mi­nis ty­ri­mas pra­dė­tas ne­bu­vo. Ta­čiau tai ne­bu­vo ir pa­mo­ka smur­tau­to­jui.

„Iš šo­no at­ro­dė­me tvar­kin­ga šei­ma, – šian­dien sa­ko Ele­na. – Apie tai, kas dau­ge­lį me­tų da­rė­si, ži­no­jo tik vie­na drau­gė. Ji­nai sa­ky­da­vo: „Ely­te, jis ta­ve už­muš.“

Daž­niau­sios au­kos – mo­te­rys ir vai­kai

Fak­tų apie gra­si­ni­mus ir fi­zi­nį smur­tą vy­ro – prieš žmo­ną, su­gy­ven­ti­nę, vai­kus, duk­ters ar sū­naus – prieš tė­vus, ir ki­to­je ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je po­li­ci­ja kas­dien už­fik­suo­ja de­šim­ti­mis.

Sa­vait­ga­lio die­no­mis Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­jos areš­ti­nė­se at­si­du­ria nuo ke­lio­li­kos iki ke­lias­de­šim­ties smur­tau­to­jų šei­mo­se.

Nuo praė­ju­sių me­tų gruo­džio 15 die­nos, kai įsi­ga­lio­jo Ap­sau­gos nuo smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je įsta­ty­mas, Šiau­lių mies­te jau pra­dė­ta per 200 iki­teis­mi­nių ty­ri­mų dėl smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je.

Dau­giau nei pu­sė šių ty­ri­mų pa­grei­tin­to pro­ce­so tvar­ka ar­ba ty­ri­mą kont­ro­liuo­jan­čiam pro­ku­ro­rui su­ra­šius kal­ti­na­mą­jį ak­tą jau per­duo­ti nag­ri­nė­ti teis­mui.

Iš mi­nė­tų dvie­jų šim­tų ty­ri­mų nu­trauk­ti 24 ty­ri­mai ne­su­rin­kus įro­dy­mų ar­ba ne­sant nu­si­kal­ti­mo su­dė­ties. 22 at­ve­jais įta­ria­mie­ji su­si­tai­kė su nu­ken­tė­ju­siai­siais.

Po­li­ci­jos duo­me­ni­mis, daž­niau­siai nuo smur­tau­to­jų – su­tuok­ti­nių, su­gy­ven­ti­nių – nu­ken­čia mo­te­rys.

Šiau­liuo­se, įsi­ga­lio­jus Ap­sau­gos nuo smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je įsta­ty­mui, už­re­gist­ruo­ta de­šimt at­ve­jų, kuo­met nuo šei­mos na­rių fi­zi­nio ar psi­cho­lo­gi­nio smur­to nu­ken­tė­jo ma­ža­me­čiai vai­kai.

Au­kos – už smur­tau­to­jus

Lau­ros Za­les­kie­nės, Šiau­lių mies­to po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vy­riau­sio­sios ty­rė­jos, tei­gi­mu, yra ne­ma­žai at­ve­jų, kai smur­tą pa­ty­ru­sios au­kos, praė­jus ke­le­tui va­lan­dų ar die­nai, at­si­sa­ko bend­rau­ti su pa­rei­gū­nais, nors su­ža­lo­ji­mai ir aki­vaiz­dūs. Ta­da įro­dy­ti įta­ria­mo­jo kal­tę, priim­ti ga­lu­ti­nį pro­ce­si­nį spren­di­mą by­lo­je, anot pa­rei­gū­nės, bū­na la­bai sun­ku.

„Daž­nai smur­to au­kos, iš­kvie­tu­sios pa­rei­gū­nus, vė­liau per­si­gal­vo­ja, teig­da­mos, jog gai­li­si dėl to, kad per „stip­riai“ su­rea­ga­vo į tar­pu­sa­vio ki­vir­čą ir pra­šo pa­si­gai­lė­ti smur­tau­to­jo bei nu­trauk­ti pro­ce­są, – tei­gė L. Za­les­kie­nė. – To­kiais at­ve­jais pu­sėms siū­lo­ma su­si­tai­ky­ti.“

Šiau­lių pa­rei­gū­nams pa­si­tai­kę, kai, iš­ve­žus smur­tau­to­ją iš na­mų, au­kos pa­čios at­vyks­ta pas ty­rė­jus, pra­šy­da­mos kuo grei­čiau pa­leis­ti jų gy­ve­ni­mo par­tne­rį.

„Au­kos, pa­ty­ru­sios smur­tą kar­tą, ne­su­si­mąs­to, jog, šei­mo­je to­le­ruo­jant vie­ną su­da­vi­mą, jis ga­li pa­si­kar­to­ti. Ne­si­ryž­ta­ma pa­dė­ti taš­ką, – sa­kė pa­rei­gū­nė. – Ne­gal­vo­ja­ma apie smur­tą ma­tan­čius vai­kus, ku­rie užau­gę ga­li elg­tis taip, ko­kį pa­vyz­dį ma­tė vai­kys­tė­je.“

Ver­ta ži­no­ti

Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 38 straips­nis nu­ma­to įta­ria­mo smur­tau­to­jo at­lei­di­mo nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės ga­li­my­bę abiems pu­sėms su­si­tai­kius, kai įta­ria­ma­sis pri­si­pa­ži­no pa­da­ręs nu­si­kals­ta­mą vei­ką, sa­vo no­ru at­ly­gi­no ar pa­ša­li­no pa­da­ry­tą ža­lą ar­ba su­si­ta­rė, kaip tai pa­da­ry­ti. Taip pat kai yra pa­grin­do ma­ny­ti, kad įta­ria­ma­sis ne­da­rys nau­jų nu­si­kals­ta­mų vei­kų.

Jei­gu smur­to au­ka at­lei­džia ir ty­ri­mas yra nu­trau­kia­mas, teis­mas smur­tau­to­jui, Šiau­lių mies­to po­li­ci­jos vy­riau­sio­sios ty­rė­jos L. Za­les­kie­nės pa­tir­ti­mi, pa­pras­tai pa­ski­ria bau­džia­mo­jo po­vei­kio prie­mo­nę – įpa­rei­go­ji­mą da­ly­vau­ti smur­ti­nį el­ge­sį kei­čian­čio­je pro­gra­mo­je.

Edita KARKLELIENĖ