Dėl sunkaus darbo sveikatą praradusi ir kasdien kūno masės netenkanti gargždiškė, serganti stuburo liga, pripažinta sveika ir darbinga moterimi.
Gargždų miesto gyventojai 50 metų Virginijai Lukauskienei nepavyksta įrodyti, kad ji ne simuliuoja, o yra tikra ligonė. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) specialistų neįtikino ir jos šeimos gydytojo nurodyta diagnozė - moteris serga sunkia stuburo liga, jai nyksta raumenys. Dėl šios priežasties V.Lukauskienei sunku net vaistus suleisti.
Mokėjo pašalpą.
Gargždiškei nereikia nė nusirengti, kad įrodytų, jog per kelerius metus jai visiškai sunyko poodinis riebalų sluoksnis, pastebimai krinta svoris. „Pasižiūrėjus į ankstesnių metų nuotraukas matyti, kad buvau pilna moteris, svėriau apie 70 kilogramų, - su nuoskauda pasakoja V.Lukauskienė. - Dabar mano svoris - maždaug 40 kilogramų. Anksčiau pirkti drabužiai man nebetinka, o įsigyti naujų nebeturiu už ką.“
Prieš pusantrų metų NDNT Klaipėdos II teritorinis skyrius moteriai nustatė 50 proc. darbingumo lygį iki pat pensinio amžiaus - 2018 metų lapkričio. Kiekvieną mėnesį jai buvo mokama 209 litų išmoka. Gargždiškės sveikata toliau šlijo, gaunamos pašalpos neužteko net vaistams nusipirkti, o jokio darbo dėl sunkios būklės ji dirbti negalėjo.
Tapo darbinga
Po kurio laiko V.Lukauskienė kreipėsi į NDNT Sprendimų kontrolės skyrių. Jo išvada gargždiškę šokiravo, mat paaiškėjo, kad moters darbingumas padidėjo.
“Man buvo pasakyta, jog esu darbinga net 85 proc., tad galiu dirbti penkias dienas per savaitę, - piktinosi V.Lukauskienė. - Tada kreipiausi į Ginčų komisiją, tačiau ir ji paliko minėtą darbingumo lygį. Manau, tiek Sprendimų kontrolės skyrius, tiek Ginčų komisija vadovavosi ne tomis teisės normomis ir neatsižvelgė į realią sveikatos būklę.“
Prirašė ligų
NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus vedėjas Alvydas Garšva nebuvo kalbus. Jo teigimu, tarnyba vadovaujasi sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintais kriterijais. „Tiesa, minėtai moteriai buvo pripažintas lengvas radikulitas, tačiau seniau jis gal buvo sunkesnis? To nežinome, - nenoriai svarstė A.Garšva. - Jūs ir pats esate girdėjęs, kad gydytojai gali įvairių ligų prirašyti, jiems tai nesunku, juk pinigų iš savo kišenės nemoka. Be to, nesame įgalioti telefonu kalbėti apie savo klientų būklę. Kas kita, jei ateitumėte turėdamas moters įgaliojimą, tada galbūt daugiau pasakyčiau. O pati ponia V.Lukauskienė, jei yra nepatenkinta mūsų sprendimu, gali apskųsti jį Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jei ir komisijos atsakymas netenkins, gali kreiptis į teismą.“
Norėjo kyšio?
Tačiau V.Lukauskienė tvirtai įsitikinusi, jog dėl jos nelaimių kalti tik pinigai. „Turiu įtarimą, kad jei būčiau davusi pinigų tos komisijos nariams, jie būtų priėmę man palankesnį sprendimą, - sakė moteris. - Juk ir tuose pačiuose Gargžduose pažįstu nemažai žmonių, kurie turi ir invalidumo grupę, ir tuo pat metu sugeba dirbti etatinį darbą. Kaip kitaip, jei ne už kyšį, jie buvo pripažinti nedarbingais? Aš iš tiesų negaliu dirbti jokio darbo. Dėl nykstančių raumenų net penkių litrų butelį vandens panešti man be galo sunku.“
Mindaugas MILINIS
