„Šiandieną matome, kad apgyvendinimo vietų trūksta, o žmonių, atbėgančių į Lietuvą srautai, nemažėja. Todėl siekdami visiems užtikrinti orias galimybes apsigyventi namuose teikiama šią paskatą, kurią galėtų gauti visi Lietuvos gyventojai, sutikę priimti į savo namus bėgančius nuo karo pabėgėlius“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu nurodė M. Navickienė.
Pasiūlytas išmokos dydis – 150 eurų už vieną priimtą asmenį ir už kiekvieną papildomą – 50 eurų kompensacija. Išmoka būtų mokama nuo antrojo karo pabėgėlių priėmimo mėnesio lygiai tris mėnesius.
„Visus žmones, kuriuos ši paskata paragintų taip pat registruoti savo nekilnojamojo turto vienetus, raginame tą daryti „Stiprūs kartu“ platformoje. Naudotis šia galimybe gali ir fiziniai asmenys, ir juridiniai asmenys, turintys gyvenamosios sodų, viešbučių, gydymo paskirties apgyvendinimo vietas“, – nurodė M. Navickienė.
Ministrė prašo nelyginti išmokų karo pabėgėliams ir išvykstantiems neteisėtiems migrantams
Išmokos, skiriamos už karo pabėgėlių iš Ukrainos apgyvendinimą, nereikėtų lyginti su išmokomis išvykstantiems neteisėtiems migrantams, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Jai paskelbus apie 150 eurų išmokas už ukrainiečių apgyvendinimą, opozicinių „valstiečių“ atstovas Seime Aurelijus Veryga šią priemonę pavadino pasityčiojimu.
„Šiandien matome, kad apgyvendinimo vietų trūksta ir žmonių srautai, kurie bėga į Lietuvą, nemažėja, todėl siekdami visiems užtikrinti orias galimybes apsigyventi namuose, teikiame šią paskatą, kurią galėtų gauti visi Lietuvos gyventojai, sutikę priimti į savo namus bėgančius nuo karo pabėgėlius“, – apie pasiūlytą išmoką pirmadienį žurnalistams sakė M. Navickienė.
A. Veryga tuo tarpu svarstė, ar teikiama parama „nėra labiau panaši į pasityčiojimą“ ir priminė, kad neteisėtiems migrantams, sutikusiems išvykti iš Lietuvos, buvo skiriama po 1 tūkst. eurų ir nuperkami lėktuvo bilietai.
„O štai tiems, kuriems padėti iš tiesų norime pinigų duoti nekyla ranka?“, – feisbuke klausė parlamentaras.
M. Navickienė nurodė, jog pavieniai žmonės apgyvendinami retai, todėl už kiekvieną papildomą ukrainietį skiriant dar po 50 eurų, susidaro didesnė suma.
„Vidutiniškai jeigu paskaičiuoti turbūt labai retu atveju tik vienas žmogus apsigyvena tam tikrame būsto plote, vis tiek skaičiuojama šeimos ir šeimos paprastai būna trys-penki asmenys, kartais ir daugiau. Tai mes tikrai neuždedame jokių „lubų“, kuriomis būtų uždengiama viršutinė riba“, – sakė ministrė.
Pasak jos, skiriama suma paskaičiuota pagal būsto nuomos kompensacijos dydžius, taikomus Vilniuje.
„Manome, kad lyginti neteisėtą migraciją ir nuo karo bėgančius pabėgėlius turbūt savaime nėra visiškai korektiška, todėl, kad vienu atveju mūsų tikslas buvo ir apsaugoti sieną, ir, žinant, kad tai buvo hibridinė ataka prieš Lietuvą, valdyti tuos srautus, kurie kerta neteisėtai sieną į Lietuvą. Šiuo atveju mes turime visiškai kitą situaciją. Bet kuriuo atveju, net ir esant šiai paskatai, tikslas yra, kad žmonės greičiau integruotųsi į darbo rinką ir galėtų patys savimi pasirūpinti“, – kalbėjo M. Navickienė.
Dirbančių ukrainečių Lietuvoje, anot ministrės, jau yra virš 1200.
„Užimtumo tarnyba su tai žmonėmis dirba ir toliau, kokioje savivaldybėje jie beapsigyventų. Bet žinoma, sėkminga galimybė rasti darbą yra neatsiejama nuo to, ar bus kam pasirūpinti vaikais, ar bus švietimo paslaugos arti tų žmonių, ar bus darželiai ir panašiai.
Tai čia tampriai dirbame su švietimo ministerija, nes visos šios aplinkybės lems žmogui galimybę integruotis į darbo rinką“, – sakė M. Navickienė.
Biudžete numatyta, kad 30 tūkst. karo pabėgėlių Lietuva galėtų skirti 6,3 mln. eurų. Ministrė pridūrė, kad laukiama ir ES įsitraukimo.
Ministrė priduria, kad jeigu ukrainiečių skaičiai bus „be galo dideli, tai turbūt ir labai gerų apgyvendinimo sąlygų visiems, ir galimybės dirbti visiems mes suteikti negalėsime“: „Ir tuomet sprendimai bus kiti: didesnės, mažiau patogios apgyvendinimo vietos. Bet visgi, tai irgi solidariai su kitomis valstybėmis turėsime daryti, nes matome, kokia situacija yra Ukrainoje“.
Registruotis apgyvendinti ukrainiečius gali fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys gyvenamosios, sodų, viešbučių, gydymo paskirties apgyvendinimo vietas.
Sprendimas šiuo metu derinamas ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašys jį artimiausiu metu.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje jau registravosi beveik 25 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, daugiau nei 10,8 tūkst. iš jų – nepilnamečiai.
