Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame individualiosios įmonės savininkas Algimantas Žiukas, dabar Molėtų rajono meras, kaltinamas apgaulingu apskaitos tvarkymu, dokumentų klastojimu ir sukčiavimu, o jo sutuoktinė įmonėje darbų vadove dirbusi R. Žiukienė – dokumentų klastojimu. Įtariama, kad kaltinamieji, vykdydami kelis melioracijos projektus, finansuojamus Europos Sąjungos paramos lėšomis, apgaule įgijo beveik 900 tūkstančių litų.
Nustatyta, kad 2005−2007 metais tuometinio Molėtų rajono savivaldybės tarybos nario A. Žiuko vadovaujama individualioji įmonė pagal įvairių Lietuvos rajonų savivaldybių užsakymus atliko melioracijos statybos darbus projektuose: 1,6 mln. litų vertės „Trakų rajono Tiltų ir Paluknio kadastrinių vietovių žemės ūkio drenažo sistemų ir hidrotechninių statinių remontas ir rekonstrukcija“, 1,7 mln. litų vertės „Utenos rajono Biliakiemio ir Jotaučių kadastrinių vietovių griovių, jų statinių ir Seterečiaus užtvankos rekonstrukcija“ bei 1,9 mln. litų vertės „Kėdainių rajono Dotnuvos seniūnijos Kruostos, Smilgos, Dotnuvėlės ir Nevėžio sausinimo sistemų nuvedamojo tinklo ir jo statinių statyba ir renovacija“. Visi trys projektai buvo įgyvendinami pagal Lietuvos 2004−2006 m. Bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ ir 90 procentų finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei 10 procentų − iš Lietuvos biudžeto.
Išaiškinta, kad kaltinamasis A. Žiukas, būdamas Trakų ir Kėdainių rajonuose vykdomų projektų generaliniu rangovu bei Utenos projekto subrangovu, kartu su įmonės darbų vadove, savo žmona R. Žiukiene., suklastojo užsakovams teikiamus apmokėjimo dokumentus. FNTT tyrėjai išaiškino, kad suklastotuose dokumentuose buvo įrašyti faktiškai neįvykdyti darbai ir nepatirtos įmonės išlaidos. Be to, įmonės buhalterinė apskaita tvarkyta taip, kad ją tikrinančios institucijos negalėtų išaiškinti tikrųjų atliktų darbų sąnaudų.
Atliekant ikiteisminį tyrimą atskleista, kad visų vykdytų projektų nusikalstama schema tokia pati – vykdytų projektų dokumentuose buvo įrašomi mechanizmai ir medžiagos, nenaudoti įgyvendinant projektą ir atliekant melioracijos statybos darbus. Pavyzdžiui, atliktų darbų aktuose įrašyta, kad įmonės darbuotojai griovius šienavo dalgiais, o už tai jiems buvo sumokėta daugiau kaip 400 tūkstančių litų darbo užmokesčio. Tačiau realiai darbuotojai dalgių rankose nelaikė ir darbus atliko mechanizuotai, o darbo užmokestis buvo keturis kartus mažesnis ir siekė apie 100 tūkstančių litų. Išaiškinta, kad vien darbo užmokesčio sąskaita įmonė, vykdydama projektus Trakų, Kėdainių ir Utenos rajonuose, „sutaupė“ daugiau nei 600 tūkstančių litų.
Tyrimą organizavusiam ir kontroliavusiam Generalinės prokuratūros prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, baudžiamoji byla perduota nagrinėti Molėtų rajono apylinkės teismui. Už įvykdytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems gresia maksimali bausmė − iki aštuonerių metų nelaisvės.
Tai ne pirma FNTT baigta baudžiamoji byla, kai atskleisti sukčiavimo atvejai vykdant Europos Sąjungos lėšomis remiamus melioracijos darbus. Šių metų liepos mėnesį FNTT kartu su Generaline prokuratūra į teismą perdavė baudžiamąją bylą dėl Utenos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus ir Viešųjų pirkimų tarnybos atsakingų pareigūnų bei generalinio rangovo vadovo ir atsakingų darbuotojų piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų klastojimo, sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų, atliktų įgyvendinant melioracijos projektą Utenos rajone. Įtariama, kad kaltinamieji iš bendrai projektui įgyvendinti skirtų 1,7 mln. litų ES ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų apgaule pasisavino daugiau nei 500 tūkstančių litų.
