Naujausiais Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų rugsėjo 1 d. šalyje užregistruotos 133 laisvos darbo vietos mokytojams. Labiausiai trūksta anglų ir pradinio ugdymo mokytojų.
„Registruota 19 laisvų darbo vietų anglų kalbos mokytojams, iš jų Vilniaus mieste – 7, Panevėžyje – 2, Šiaulių mieste – 2, Šalčininkuose – 2.
Taip pat pateikta 19 darbo pasiūlymų pradinio ugdymo mokytojams, iš jų daugiausiai Vilniaus mieste – 4 ir Šalčininkuose – 3“, – rašo Lietuvos darbo biržos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Mokyklose trūksta ir lietuvių kalbos mokytojų. Darbo biržoje nurodyta, kad yra 15 laisvų darbo vietų, iš jų daugiausiai – Vilniaus mieste ir Trakuose – po 3 ir Marijampolėje – 2. Taip pat mokyklos ieško ir 12 muzikos mokytojų, iš jų – Mažeikiuose, Šalčininkuose, Šilalėje – po 2.
Sunkumų savivaldybės turi ir dėl darželio auklėtojų skaičiaus. Darbo biržoje registruoti 10 skelbimų priešmokyklinio ugdymo pedagogams, Vilniaus mieste jiems registruotos 3 laisvos darbo vietos.
Kaunas į pagalbą pasitelks dėstytojus
Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika tvirtina, kad kaip ir visoje šalyje, taip ir Kaune trūksta kvalifikuotų pedagogų.
„Šiuo metu skaičiuojama, kad trūksta kelių dešimčių darželių auklėtojų ir keleto įvairių dalykų mokytojų – anglų kalbos, matematikos, informacinių technologijų, fizikos. Ryškiausias poreikis jaučiamas būtent užsienio kalbų ir tiksliųjų mokslų pedagogams“, – teigia V. Mažeika.
Pasak jo, su darbuotojų trūkumu bandoma susitvarkyti keliais būdais. Dažniausiai pasitelkiami kolegos iš kitų mokyklų, taip pat ieškomi nauji specialistai. Nuspręsta pasiūlyti net ir dėstytojams persikvalifikuoti į mokytojus.
„Kaunas šiemet ėmėsi unikalios iniciatyvos siūlyti aukštųjų mokyklų dėstytojams persikvalifikuoti į mokytojus įgyjant tam reikiamas kompetencijas nemokamuose kursuose. Lygiai taip jiems siūloma pretenduoti į mokyklų vadovų pareigas“, – informuoja V. Mažeika.
V. Mažeika prideda, kad situaciją pagerins ir etatinis mokytojų darbo užmokestis, nes kol kas nežymiai, tačiau jau ūgtelėjo atlyginimai. Taip pat greta įprasto darbo pamokose mokytojams bus apmokama ir už papildomą ugdomąją veiklą, vadovavimą klasei, bendravimą su tėvais, prevencinių programų koordinavimą bei kitus užsiėmimus mokymo tikslais.
„Taip pat miestas deda pastangas gerinant darbo sąlygas – remontuojamos mokyklos, tvarkoma infrastruktūra ir panašiai. Mokytojams sudaromos sąlygos tobulintis ir kelti savo kvalifikaciją. Štai kelių gimnazijų pedagogai šiemet studijuoja anglų kalbą taip ruošdamiesi dvikalbiam ugdymui, kuomet startuos tarptautinio bakalaureato programos“, – tikina jis.
Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Alina Kovalevskaja tv3.lt patikina, kad nors kai kurių sričių pedagogų ir trūksta, ugdymo procesas nestringa. Kiek ir kokių konkrečiai pedagogų dar trūksta, anot A. Kovalevskojos, vis dar tikrinama.
„Šiuo metu ugdymo procesas jau prasidėjo absoliučiai visose mokyklose ir darželiuose, procesas užtikrinamas. Tačiau renkama informacija apie tai, kurių sričių pedagogų dabar labiausiai reiktų papildomai. Dėl to ugdymo procesas tikrai nestringa ir pedagogų trūkumo nejaučiama“, – rašoma savivaldybės atsakyme tv3.lt
Daugėja nekvalifikuotų mokytojų
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas tv3.lt tvirtina, kad jau seniai dėl pedagogų trūkumo mokytojams tenka važinėti ir dirbti per kelias mokyklas. Jis taip pat patvirtina, kad šiuo metu ne viena mokykla vis dar neranda mokytojų.
A. Navicko teigimu, nors ministerija ir ėmėsi tam tikrų žingsnių, kad mokytojų „atsirastų“ daugiau, gali iškilti kita problema. Padaugės nekvalifikuotų mokytojų.
„Ministerija pakeitė tvarką. Dabar daug paprasčiau kitoms specialybės dėstyti tam tikrus dalykus, o taip pat iš vis nebaigę gali irgi dėstyti, tiesiog turi įstoti ir baigti mokslus per du metus. Tai dirbti gali pradėti, tik yra sąlyga, kad turi įstoti mokytis. Tokia žymiai nuleista kartelė, nes supranta, kad mokytojų vis labiau trūks.
Be abejo, rezultatai tokie abejotini. Anksčiau juk taip buvo ir buvo panaikinta. Dažnai tie, kurie neturi jokio darbo tiesiog nusprendžia išbandyti ir eina dirbti mokytoju, įstoja į mokslus, o nesugeba baigti. Arba padirba tą laikotarpį, vėliau susiranda kitur darbą ir kažkoks blaškymasis išeina. O tokios specialybės kvalifikuotas žmogus yra apsisprendęs ir dirba. O čia taip išeina, kad pabandysiu, gal patiks, gal pavyks, nepatiko, nepavyko, einu kitur. Nežinau ar sistemai duoda naudą tokie eksperimentai ir trumpalaikiai bandymai“, – tv3.lt pasakojo A. Navickas.
Švietimo ir mokslo ministerijos paruoštame leidinyje „Lietuva. Švietimo būklės apžvalga 2018” taip pat nurodoma, kad daugėja nekvalifikuotų mokytojų.
„Nors daugėja aukštos kvalifikacijos pedagogų, tačiau daugėja ir neįgijusiųjų reikiamos kvalifikacijos. 2017 m. reikiamos kvalifikacijos nebuvo įgiję (neturėjo kvalifikacinės kategorijos) net ketvirtadalis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų“, – rašoma leidinyje.
Leidinyje taip pat rašoma, kad nuo 2014 metų iki 2017 metų ikimokyklinio ugdymo auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų padaugėjo maždaug dešimtadaliu, pradinio ugdymo mokytojų skaičius liko panašus, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų sumažėjo 14 proc. Mokytojų trūkumo problema su metais tik gilės, nes išeinančiųjų į pensiją daugėja, o jaunimo – mažėja.
„Šalyje daugėja savivaldybių, patiriančių mokytojų trūkumą. Labiausiai trūksta ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų. 2017 m. jų stigo pusėje savivaldybių. Tai rodo, kad šiuo metu egzistuojanti pedagogų rengimo ir perkvalifikavimo sistema dar negali patenkinti esamo pedagogų poreikio. 2018 m. MOSTA inicijuotoje Žmogiškųjų išteklių būklės ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu dvi gausiausios kartos Lietuvoje (50–59 m. ir 40–49 m.) yra gana arti (arba artėja) prie pensinio amžiaus, todėl netolimoje ateityje šie asmenys, tikėtina, trauksis iš darbo rinkos. Jaunesnių asmenų yra mažiau, todėl bendras žmogiškųjų išteklių skaičius Lietuvoje pradės mažėti. Visos šios tendencijos būdingos ir mokytojų atveju“, – konstatuojama apžvalgoje.
