Vakar Šiaulių miesto ir rajono 25 mokyklose ir lopšeliuose–darželiuose vyko dviejų valandų įspėjamasis mokytojų streikas, apie kurį vasario 9-ąją paskelbta Lietuvos švietimo profesinės sąjungos suvažiavime.
Mokytojai streikavo dvi valandas
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos Šiaulių miesto susivienijimo pirmininkė Rasa Jasmontienė informavo, kad įspėjamajame streike dalyvavo dvylika miesto ir rajono mokyklų, dvylika lopšelių–darželių bei Kūdikių namai – iš viso apie šešis šimtus mokytojų. Nes ne visose mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose yra profesinės sąjungos, o ir ten, kur jos yra, ne visi mokytojai yra sąjungų nariai.
Įspėjamojo streiko laiką profesinės sąjungos kiekvienoje mokykloje ir darželyje iš anksto aptarė su administracija, tad vieni mokytojai pasirinko dvi valandas iš ryto, kiti – vėliau, kaip ir streiko formas.
Pavyzdžiui, Simono Daukanto gimnazijoje nuspręsta per pirmąją pamoką mokytojams būti klasėse, bet nevesti pamokų, o mokinius supažindinti su situacija, kas ir kodėl vyksta. Vinco Kudirkos pagrindinėje mokykloje paaugliško amžiaus vaikai, prižiūrimi kelių klasių auklėtojų, popiet buvo sukviesti į salę pažiūrėti filmo, o tuo metu streikuojantys mokytojai aptarinėjo savo problemas kabinete, ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogės nevedė ugdymo valandėlių ir vaikų miego metu rengė susirinkimus.
„Kai kur mokyklos skilo per pusę,– sako pirmininkė Rasa Jasmontienė,– profsąjungos nariai streikavo, o streikui nepritariantys, pagal išankstinį susitarimą, už juos vedė pamokas ar kitaip užėmė mokinius.“
Įstaigų vadovai palaikė streikuojančius
Įspėjamojo streiko esmė – jo metu nepasitraukiant iš darbo vietos ir užtikrinant mokinių saugumą nevykdyti tų darbo funkcijų, kurias privalu vykdyti, todėl kiekvienos mokyklos ar darželio profesinė sąjunga pasirinko patogiausius būdus ir juos raštu suderino su įstaigų vadovais.
„Atrodo labai organizuotai viskas pavyko, nes nebuvo beveik nė vieno tam besipriešinančio mokyklos, lopšelio–darželio vadovo. Jie geranoriškai žiūrėjo, suprasdami, kodėl tai vyksta,– sako pirmininkė.– O kai kurių įstaigų vadovai patys išreiškė savo pritarimą ir užsisegė streikuotojo ženklą“.
Jokių sankcijų streikuojantiems mokytojams vadovai negali taikyti, nes tai konstitucinė mokytojų teisė. Todėl daugelyje mokyklų dėl tų dviejų valandų įspėjamojo streiko buvo apsirašytos atskiros sutartys – vadovai pasižadėjo streikuojantiems jokių sankcijų netaikyti ir atlyginimus išmokėti, nes mokiniai tuo metu užimami, saugūs ir darbo procesas dėl to visiškai nenukenčia.
Trys reikalavimai – deryboms
Šio įspėjamojo mokytojų streiko tikslas, sako Lietuvos švietimo profesinės sąjungos Šiaulių miesto susivienijimo pirmininkė R. Jasmontienė,– susėsti deryboms dėl trijų pagrindinių reikalavimų.
Pirmas – pakeisti mokinio krepšelio metodiką, nes dabar, kai krepšelio lėšos mažinamos, o mokyklos stambinamos didinant mokinių skaičių klasėse, mažoms mokykloms tai reiškia mirtį. „Pastaraisiais krizės metais mokytojai iš savo atlyginimo pradėjo išlaikyti švietimo įstaigas mažindamiesi koeficientus ir t. t., nes kitaip mokyklos nebeišgyvena“,– pakomentavo Rasa Jasmontienė.
Antras reikalavimas – garantuoti mokytojams minimalų 18 valandų darbo krūvį, nes dabar, kai jis niekur nefiksuojamas, mokyklų direktoriai savavališkai mažina krūvį, net neatsiklausdami pačių mokytojų, nes esą mažėja mokinių ir pamokų skaičius.
Tai jau palyginti seni mūsų reikalavimai. O trečias reikalavimas – atestacijos koncepcijos sustabdymas – atsirado pernai, kai mokytojai visai atsitiktinai sužinojo, kad yra kone tvirtinama mokytojų priverstinės atestacijos koncepcija, kurią reikėjo priimti vos ne kaip privalomą visiškai jos nederinus ir neaptarus su pačiais mokytojais.
„Šioje koncepcijoje mes įžiūrime gryną lėšų plovimą, nes joje yra tokių dalykų, kurių visuomenė nežino: priešpensinio amžiaus mokytojus ar pensininkus padaryti emeritais, kurie nesuprasi ką mokykloje veiktų, o kitus mokytojus įsukti į mašiną, kad jie privalomai turėtų lankyti įvairiausius kursus, seminarus, neaišku, kaip už juos mokėdami, o mokyklose būtų įsteigti etatai tai prižiūrėti, o po kelerių metų mokytojas būtų vėl tikrinamas,– sako pirmininkė Rasa Jasmontienė. – Mes reikalaujame visa tai sustabdyti, kad pats mokytojas rinktųsi, kaip kelti kvalifikaciją, o administracija prižiūrėtų, kad mokytojas gerai dirbtų, ir tik blogai dirbantį priverstinai peratestuotų.“
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
