Švietimo ministerija atsikerta, kad kol kas šis streikas – minimalus, apėmęs tik 5 iš 2000 šalies mokyklų, tačiau tuo pačiu žada su visais protestuojančiais pedagogais bandyti susitarti asmeniškai.
Vilniaus Žemynos progimnazijos duris šiandien varsto tik saujelė vaikų bei keletas mokyklos darbuotojų. Mokykla apgaubta ramybės, lyg per atostogas. Tyla pasitinka ir užėjus, klasėse tamsu, matomos tik ant stalų sukeltos kėdės.
Tušti ir koridoriai. Keletas į mokyklą atėjusių moksleivių nieko nelaukdami suguža į aktų salę stebėti ten vietoj pamokų rodomo filmo. Įprastą pamokų ir pertraukų dienotvarkę šioje mokykloje sudrumstė streikas. Čia besimokančios mergaitės tryško gera nuotaika dėl netikėtai prasidėjusių atostogų.
„Aišku, visi džiaugiasi, kad pamokų mažiau. Kaip manot, kiek užtruks? Gal savaitę, gal mažiau. Savaitę kokią“, – sako mokykloje sutiktos moksleivės.
Mokytojai teigia, kad streikas gali užtrukti daug ilgiau. Anot kai kurių pedagogų, jei reikės, jie į darbą pasiryžę neiti net iki Kalėdų. Šiandien į pamokas neišėjo mokytojai iš Klaipėdos, Panevėžio rajono, Kalvarijos, Zarasų bei Kuršėnų. Švietimo ministrė į streikuojančias mokyklas pati nevyko, tačiau apie vykstančių streikų mastą buvo puikiai informuota.
„Lietuvoje yra apie du tūkstančiai švietimo įstaigų, šiandien streike dalyvauja penkios mokyklos“, – sako Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Tai, anot streiko organizatorių, tik pradžia. Ir būtent todėl, kad švietimo ir mokslo ministerija į juos rimtai nežiūri, streikuojančių mokyklų daugės sulig kiekviena diena.
„Jiems nepakanka 6 mokyklų uždarytų, jiems nepakanka per savaitę 40 mokyklų uždarytų, jie skatina mus tai daryti, ir mes tai darysim, jeigu jie nori. Mes galim uždaryti ir šimtą, ir du šimtus, ir tris šimtus mokyklų, tai tikrai nebus sudėtinga“, – tikina Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos vadovas Andrius Navickas.
Per ateinančias 10 dienų pamokos bus nutrauktos 78-iose mokyklose. Anot šios sostinės progimnazijos mokytojų, jie daugiau tylėti nebegali ir žurnalistus pasitinka Leonido Donskio eilėmis. Mokytojai reikalauja aiškesnio atlyginimo skaičiavimo bei mažesnių klasių. Didžiausia bėda tame, kad naujoji atlyginimų sistema esą palieka pernelyg daug erdvės interpretacijoms.
„Dirbti tokiom sąlygom, kai mokykloje nėra darbo sutarčių, nėra darbo grafikų, pareigybinių aprašų arba užmokesčio sistemos aiškios, tai faktiškai mokykla ir nebegali funkcionuoti“, – sako A. Navickas.
Švietimo ministerija apie atlyginimų sistemos keitimą nešneka ir tikisi streikuotojus numaldyti pokalbiais.
„Situacija yra tokia, kad be fizinio atvykimo, pokalbio, ar buvimo mediatoriumi, mokyklose šita situacija neišsispręs, tad tą ir ketiname daryti. Tai bus mūsų šiai dienai pagrindinis fokusas“, – sako Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas Arminas Varanauskas.
Mokytojai džiaugiasi dideliu streiko palaikymu, ir iš mokinių tėvų, ir iš pačių mokinių.
„Aš asmeniškai, ko gero kolegos taip pat, gavau, man iš tikrųjų skambino per šitas dienas tėvai ir buvę mokiniai, ir jie sakė – pagaliau jūs pradėjot. Mes jus palaikome“, – sako istorijos mokytoja Neringa Beliavičiūtė.
Tačiau, nors ir su pritarimu, akivaizdu, jog streikams užsitęsus, labiausiai nukentės pamokas praleidinėjantys moksleiviai.
