„Vienas iš pasiūlymų būtų inicijuoti susitarimą tarp partijų“, – derybose sakė premjero patarėja Unė Kaunaitė.
Pasak jos, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis matytų tokio susitarimo galimybę.
„Pagrindinis tokio susitarimo tikslas būtų garantuoti, jog mokytojų atlyginimai negalės būti žemesni pasirinkto lygio. Mes įgyvendinome panašų susitarimą krašto gynybos srityje, tokia praktika pasiteisino ir kalbant apie medikų atlyginimus. Siūlome mokytojų profesinių sąjungų, valdžios institucijų, politinių partijų vadovams apsispręsti dėl esminių tokio susitarimo sąlygų, kurios garantuotų ilgalaikį ir tvarų mokytojų darbo užmokesčio augimą“, – penktadienį išplatintame Vyriausybės pranešime cituojamas S. Skvernelis.
Jis taip pat pabrėžė, kad „tik vykdant struktūrines reformas gali būti sprendžiamas dešimtmečius marinuotas pedagogų atlyginimų finansavimo klausimas“.
Švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė ir U. Kaunaitė taip pat pasiūlė, kad naujus įsipareigojimus dėl atlyginimų Vyriausybė galėtų prisiimti 2020 metais.
Tačiau streikuojančios Andriaus Navicko profsąjungos nariai teigė, kad tokie pasiūlymai netinka, ir reikalauja mokytojų atlyginimų koeficientus didinti penktadaliu.
Svarstant šį klausimą derybos atsidūrė aklavietėje. Laukdami sprendimų, kelios dešimtys mokytojų žada praleisti antrą naktį ministerijos patalpose.
„Mes tų pažadų, ministre, turėjome sočiai. Buvę tą žadėjo, jūs tą žadate. Dabar vietoje tų veiksmų jūs mums siūlote partijų susitarimą“, – kalbėjo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Vytautas Silvanavičius.
„Mums jau laukti atsibodo. Praėjo dešimt metų ir mūsų siekis yra proporcingai visiems padidinti valandinį įkainį per koeficientą, o ne per papildomus darbus (įgyvendinant etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį – BNS)“, – pridūrė jis.
Vyriausybė tokį pasiūlymą atmeta, nes teigia neturinti galimybių numatyti 130 mln. eurų kitų metų biudžete šiai idėjai įgyvendinti.
„Finansinių galimybių neadekvatiems sprendimams šiandien nėra“, – pareiškė švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė.
Derybos dėl „pinigų dalybų“
Ministrė siekė įtikinti pedagogų atstovus, kad mokytojų atlyginimai ir taip augs daugiau nei penktadaliu, nes rugsėjį įvedus etatinį apmokėjimą jie didėjo 14 proc., o pabaigus įgyvendinti pertvarką algos augtų dar 9 procentais.
A. Navicko profsąjungos atstovai teigė, kad tokį didėjimą pajus ne visi pedagogai, nes ministrės pateikiami skaičiai yra vidurkiai, o koeficientų augimas leistų padidinti algas visiems mokytojams.
Per daugiau nei 13 valandų vykusias derybas ministrė ir profsąjungos iš esmės sutarė dėl maždaug dešimties punktų, kaip taisyti etatinį mokytojų apmokėjimo modelį ir numatyti daugiau finansavimo švietimo pagalbos specialistams.
Koeficientų didinimas buvo pirmas klausimų, kuriems reikia papildomų asignavimų, pakete.
Atidėjus derybas, liko neaptarti klausimai dėl nekontaktinių valandų skaičiaus didinimo priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, taip pat pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinių intervalų naikinimo, klasių mažinimo, mokytojo etato struktūros keitimo.
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, visiems pasiūlymams įgyvendinti reikėtų beveik 300 mln. eurų.
„Siūlymai, kurie kainuoja virš 200 mln. papildomų eurų biudžete, turint galvoje, kad šiuo metu biudžeto projekte švietimui yra skirta papildomai 180 mln. eurų, yra neadekvatūs ir tai yra destruktyvu“, – tvirtino J. Petrauskienė.
Ji apgailestavo, kad derybos dėl etatinio mokytojų apmokėjimo virto derybomis dėl „pinigų dalybų“.
„Dėl siūlymų, kaip tobulinti sistemą, sutarimai rasti. Tačiau panašu, kad pagrindinė mintis tų kategoriškų reikalavimų yra ne išspręsti problemas, kurias kelia mokytojai, bet tiesiog neatsižvelgiant į jokius siūlymus reikalauti papildomų lėšų“, – kalbėjo ministrė.
J. Petrauskienė teigė, kad yra atvira svarstymams dėl nekontaktinių valandų skaičiaus priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams didinimo nuo rugsėjo. Finansų ministerijos duomenimis, padidinti šių valandų skaičių iki šešių per savaitę kainuotų apie 13 mln. eurų.
Pyksta dėl sugaišto laiko
Tolesnė derybų eiga turėtų paaiškėti penktadienio rytą, tačiau tos pačios dienos popietę streikuojantys pedagogai prie Seimo rengs mitingą.
A. Navickas teigė esąs pasirengęs kalbėtis su partijomis dėl finansavimo didinimo švietimui, tačiau sprendimų dėl algų kėlimo tikisi dar šiemet.
Jis žada, kad pedagogų streikas bus tęsiamas.
„Mes tikimės, kad čia atvyks arba Seimo frakcijų nariai, arba Seime bus organizuojamas susitikimas ir ieškoma finansinių galimybių išspręsti mūsų reikalavimus ir atkurti ugdymo procesą“, – sakė mokytojų atstovas.
„Nuo tos pozicijos neatsitraukiame, streikai plečiasi. Gauname naujus duomenis, kad prie streiko jungiasi daugiau mokyklų“, – pridūrė jis.
„Apmaudu, kad politikams nerūpi vaikai ir mokytojai, ir jie toliau priešina visuomenę“, – kalbėjo A. Navickas.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderis kaltino ministeriją, jog ši nepateikė jokio pagrindimo, kodėl kitąmet švietimo sistemai negalima skirti daugiau lėšų, nei numatyta biudžeto projekte.
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius tvirtina, kad profsąjungoms ir ministerijai susitarti nepavyksta dėl A. Navicko elgesio.
„Bijau, kad gali nepavykti dėl vienos organizacijos vadovo, pabrėžiu, vadovo, o ne jo komandos, nenoro prisiimti atsakomybę už pasiektus susitarimus“, – teigė A. Jurgelevičius.
Antrą naktį ministerijoje nakvosianti Elektrėnų Versmės gimnazijos mokytoja Diana Niparavičienė BNS sakė, kad „13 valandų sugaišome visiškai be reikalo“.
„Nors šiandien ryte atrodė, kad poslinkiai yra ir mes buvome nusiteikę optimistiškai, (...) bet panašu, kad ministrė iš anksto žinojo, jog tų milijonų nėra“, – kalbėjo pedagogė.
Mokytojų streikai tęsiasi beveik tris savaites.
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, mokytojų atlyginimas iki mokesčių trečią šių metų ketvirtį pasiekė 952 euro ir jau viršija šalies vidutinį atlyginimą, jis yra 936 eurai, pranešė Vyriausybė.
