17 su puse milijonų eurų nuo rugsėjo pirmosios ir beveik 80 milijonų eurų ateinantiems dvejiems metams. Tokias sumas valstybė papildomai žada skirti Lietuvos mokytojų algoms. Visgi dalis pedagogų nesupranta kaip etatinio darbo apmokėjimo įvedimas pastorins jų pinigines.
Prasidėjus mokslo metams, nepriklausomai nuo to, kokį mokytojas turi stažą ar kokia jo kvalifikacinė kategorija – pilną etatą sudarys 1512 darbo valandų per metus – arba 36 valandos per savaitę. Ir į šį laiką įeis ne tik kontaktinės valandos su mokiniais, bet ir pasiruošimas pamokoms, darbų taisymas, taip pat ir darbas bendruomenės labui – pavyzdžiui spektaklių rengimas.
Ir tiems pedagogams, kurie iki šiol neturėjo tokio darbo krūvio ir dirbo nepilnu etatu, dirbtinai jis pilnu netaps, tai esą bus atskaitos taškas algoms skaičiuoti. Taigi mokytojai piktinasi, jog dabar tiesiog bus sumokama ir už tą papildomą darbą, kurį darė ir anksčiau.
„Pasakoma, kad jums anksčiau nebuvo mokama už kažkokius darbus, o dabar mes jums mokėsime už tą. Bet sumoje, kai dabar bus mokama už papildomus įvairius darbus, mes gausime mažiau, nei tada, kai nebuvo mokama už papildomus darbus“, – svarstė mokytoja Ana Jankelevič.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tikina, kad mokytojų algos kils apie 20 procentų, tačiau ne visiems vienodai, mat nepaisant pilno etato atlygio dydis ir toliau priklausys ir nuo stažo bei kvalifikacijos.
Taip pat ir nuo mokinių skaičiaus, kuris kasmet kinta, tad daliai pedagogų atlygis gali ir sumažėti. Preliminariai algai pasiskaičiuoti ministerija sukūrė internetinė skaičiuoklę, tačiau dalis pedagogų ja pasinaudoję reformą keikia, mat alga, anot jų, ne tik nedidės, bet ir susitrauks.
Ministrė pedagogus ramina, esą naudodamiesi skaičiuokle jie daro klaidų. Pavyzdžiui blogai nurodo darbo savaites – vietoje 42 – 36-ias, mat atlyginimas mokamas ir atostogų metu. Taip pat išvydę mažesnes sumas pamiršta ir priedus.
„Mokytojai dabar žiūri į dabar gaunamą atlyginimą ir neįvertina, kad be atlyginimo gauna dar ir priedą. Tai įvedant į etatinį apmokėjimą priedų sistema nėra naikinama ir tos galimybės yra. Skaičiuoklė tiesiog pateikia atlyginimą be priedų“, – teigė ministrė.
Dalis mokytojų reformą skeptiškai vertina ir dėl atotrūkio tarp didmiesčio bei regionų mokyklų. Esą apčiuopiamai didesnių algų gali tikėtis tik mažesnių ugdymo įstaigų pedagogai.
„Ta reforma nėra mokytojų algų didinimas tai yra išplėtimas darbų, už kuriuos mokytojai gaus atlyginimą. Atlyginimai tiems, kurie turėdavo didelius krūvius tikrai nedidės dėl to“, – kalbėjo pedagogė Audronė Garšvaitė.
Pasak mokytojų profesinių sąjungų artėjančiai rugsėjo pirmajai ir finansinei pertvarkai pasiruošę ne visi mokyklų vadovai, mat nėra iki galo aišku kiek šiemet sulauks mokinių ir kaip tuomet skaičiuoti naujuosius atlyginimus. Taip pat pasigirsta nuogąstavimų, jog pedagogams skirtas lėšas mokyklos gali panaudoti ir kitoms reikmėms.
„Darbo užmokesčio lėšos, kurios yra skiriamos papildomai mokytojams, jos negali būti panaudotos jokioms kitoms reikmėms, o siekiant užtikrinti skaidrumą, mes pernai esame darę mokytojų atlyginimų tyrimą ir tokį tyrimą, remiantis „Sodros“ duomenimis ketiname daryti ir šių metų lapkritį “, – sakė J. Petrauskienė.
Dėl švietimo reformos dar liepą į prezidentę kreipėsi Seimo opozicija. Šalies vadovės buvo prašoma pertvarką vetuoti, mat ji priimta skubotai, o dalis pedagogų gali pasinaudoti naująja tvarka ir imituoti papildomus darbus ar po pamokinę veiklą.
