Trečiadienį Vilniuje surengta spaudos konferencija apie Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) reikalavimus kolektyvinei sutarčiai.
Pasak spaudos konferencijos organizatorių, profesinei sąjungai suabejojus derybų dėl bendros švietimo kolektyvinės sutarties proceso skaidrumu, buvo atlikta LŠDPS narių visuotinė apklausa ir išsiaiškinti švietimo darbuotojų požiūrį į derybų dėl šakos kolektyvinės sutarties tikslus bei jų viešumą ir demokratiškumą.
Taip pat LŠDPS kartu su ekonomistu Justu Mundeikiu parengė ir derybų partneriams pristatė keliamus reikalavimus naujai kolektyviniai sutarčiai, kurioje ne tik atliepia švietimo sektoriaus darbuotojų darbo sąlygų gerinimą, bet kartu siekia spręsti ir viso švietimo sektoriaus struktūrines problemas.
Prašo didesnių atlyginimų ir daugiau laiko pasiruošimui
LŠDPS pateikė derybų partneriams pagrindinius reikalavimus. Nurodoma, kad kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatomi neapibrėžti, nepamatuojami tikslai. Pasak LŠDPS pirmininko A. Navicko, negali būti abstrakčių reikalavimų, kad bus siekiama gerovės ar švietimo kokybės. Anot jo, būtina konkrečiai įvardinti, kaip to bus siekiama.
„Kiekvienas šakoje sutariamas tikslas turi atspindėti ilgalaikius / strateginius šalies siekius - gerinti švietimo kokybę bei švietimo ir mokslo darbuotojų darbo sąlygas. Siekiant jog pasirašyta kolektyvinė sutartis būtų vykdoma, o skiriami finansai naudojami atsakingai – būtina vykdyti nuolatinę kontrolę. Planuojama paprašyti, jog kasmet veiklos auditą atliktų ir Valstybės kontrolė, taip siekiant didinti skaidrumą ir švietimo bendruomenės bei visuomenės pasitikėjimą“, – rašoma reikalavime.
„Darbo laiko ir darbo krūvio normos“ bei „Darbo užmokestis“ skiltyse pabrėžiama, kad Lietuvoje esama didelių netolygumų dėl klasės dydžio. Atkreipiamas dėmesys, kad per didelės klasės didina pedagogų patiriamą stresą, mažina dėstymo kokybę. LŠDPS siūlymu klasių mažinimas turi būti pradėtas nuo 2021 m. rugsėjo naujai sudaromoms klasėms. Siekiama, kad 2025-2026 m. klasėse būtų apie 20 vaikų.
Taip pat reikalaujama didinti valandų, skiriamų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms ir mokinių mokymosi pasiekimams vertinti. Pasak A. Navicko, bus siekiama, kad akademikai atliktų tyrimą ir apskaičiuotų, kiek laiko reikia mokytojams.
„Mokytojų patirtis rodo, kad to laiko trūksta. Dėl to turime mažinti kontaktinių valandų skaičių“, – kalbėjo A. Navickas.
Profesinė sąjunga tikina, kad iki šių metų rugsėjo 30 d. ministerija ir kitos institucijos kartu su profesinėmis sąjungomis turi parengti planą, kuriame būtų numatytas ilgalaikis švietimo ir mokslo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didėjimas taip, kad 2025 sausio 1 d. mokytojų atlyginimas siektų ne mažiau kaip 150 proc. prognozuojamo 2025 metų vidutinio darbo užmokesčio.
„Darbo užmokestis nebuvo šiemet didinimas, nors apie tai buvo kalbėta ir vyriausybės strategijoje“, – sakė A. Navickas.
Mokslininkų atlyginimai turi būti konkurencingi
Vienas iš reikalavimų – nepamiršti ir aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslininkų, jiems siekiama nustatyti atlyginimų „grindis“ jau nuo 2021 m. sausio 1 d. ir reikalaujama jas nuolat didinti, iki bus pasiektas šių darbuotojų kompetenciją atitinkantis atlyginimas.
„Paskutinio prioriteto“ iniciatyvinės grupės narė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Žiliukaitė sakė, kad mokslo srityje valstybės politika bando paneigti rinkos ekonomikos dėsnius.
„Viskas vykdoma taip, lyg mokslininkai nebūtų darbo rinkos dalyviai“, – kalbėjo R. Žiliukaitė.
Iniciatyvinės grupės narė tvirtina, kad pagrindinis reikalavimas – mokslininkų atlyginimai turi būti konkurencingi Lietuvos darbo rinkoje vyraujantiems užmokesčiams.
„Praėjusiais metais pasirašyta kolektyvinė sutartis padarė didelė žalą, <...> kad atlyginimai liktų nekonkurencingi darbo rinkai“, – kalbėjo R. Žiliukaitė.
Siūlo mokytis iš Suomijos
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ komiteto narė Diana Gurevičienė pateikė Kazlų Rūdos savivaldybės pavyzdį, kuriame chaotiškai vykdoma mokyklų tinklo pertvarka. Anot D. Gurevičienės, Kazlų Rūdos savivaldybėje „buldozeriu“ stumiamas naujas mokyklų pertvarkos planas, kuris nebuvo derintas nei su gyventojais, nei su mokytojų bendruomene.
„Nežinome kodėl, bendruomenė nebuvo informuota“, – kalbėjo „Sandraugos“ atstovė.
Pasak D. Gurevičienės, tokio plano motyvus galima tik spėlioti, nes nepaisoma nei bendruomenės nuomonės, nei ministerijos rekomendacijų. Jos teigimu, kai kurios mokyklos savivaldybėje „neliečiamos“, joms prielankumą rodo ir miesto valdžia.
LŠDPS pirmininkas teigė, kad profesinė sąjunga niekada neprieštaravo mokyklų tinklo pertvarkai, o ar tai reikėtų palikti savivaldybei, ar pertvarką turėtų vykdyti centrinė valdžia – diskutuotinas klausimas.
„Turėtume orientuotis į Skandinavijos šalis, kur švietimo sistemos kokybiškos ir yra kuriamos gerovės valstybės“, – pasakojo A. Navickas.
LŠDPS vadovas mano, kad Lietuva turėtų orientuotis į Suomijos švietimo sistemą ir perimti šios šalies švietimo modelį. A. Navicko nuomone, Lietuvos mokytojai kvalifikaciją galėtų kelti stažuočių Suomijoje metu.
Taip pat siūloma ministerijai inicijuoti ir nuolat vykdyti pedagogų psichologinės būsenos monitoringą, o iškilus problemoms, imtis neatidėliotinai pedagogų psichologinės gerovės užtikrinimo.
Profesinė sąjunga siūlo suteikti papildomas 10 darbo dienų kasmetines atostogas profesinės organizacijos nariams bei atleisti nuo darbo ne mažiau kaip 80 darbo valandų per metus.
A. Navickas tikisi, kad derybas pavyks užbaigti birželio 1 d. Jei nepavyks derybų užbaigti sėkmingai, A. Navickas neatmeta galimybės, kad bus skelbiamas mokytojų streikas.
Nori skaidrių derybų
LŠDPS apklausoje dėl kolektyvinės sutarties dalyvavo pedagogai iš visos Lietuvos, iš viso virš 700 švietimo darbuotojų.
„Pagal juos buvo formuojamos ir derybinės pozicijos“, – sakė A. Navickas.
98,9 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų pritaria siūlymui, jog derybos dėl šakos kolektyvinės sutarties privalo vykti skaidriai ir būti transliuojamos tiesiogiai „Youtube“ kanalu ir prieinamos visiems Lietuvos pedagogams.
„Nebegalime leisti, kad sutartys būtų pasirašomos slapta“, – kalbėjo LŠDPS pirmininkas.
Taip pat mokytojai pritarė LŠDPS siūlomai pozicijai, jog derybininkų prioritetas privalo būti švietimo darbuotojų esminiai reikalavimai (darbo užmokestis, vaikų skaičius klasėje, etato struktūra ir kt.), o pagrindiniai tikslai neturi būti aukojami dėl neesminių (pvz., dviejų atostogų dienų profesinės sąjungos nariams).
Beveik vieningai buvo palaikyta pozicija ir dėl kvalifikuotos daugumos balsavimo principo, ir dėl Finansų ministerijos atstovo, kuris įsijungtų į derybų procesą, dalyvavimo kiekviename posėdyje, kad būtų galimybė iškart priimti sprendimus, susijusius su finansavimo klausimais.
Į klausimą, jeigu nebūtų vykdomi minėti susitarimai, atsakiusiųjų nuomonės išsiskyrė: 58,8 proc. teigė, kad jeigu nebūtų vykdoma dauguma reikalavimų, LŠDPS atstovai turėtų trauktis iš derybų, 21,4 proc. mano, kad trauktis iš derybų LŠDPS turėtų, jeigu neatsižvelgiama į visus reikalavimus, ir 19,8 proc. respondentų atsakė, kad iš derybų LŠDPS neturėtų trauktis nė vienu iš anksčiau nurodytų atvejų.
Žadėjo didesnius atlyginimus
Portalas tv3.lt primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius 2019 m. birželį kartu su dalimi pedagogų profesinių sąjungų pasirašė kolektyvinę sutartį dėl pedagogų atlyginimų didinimo 2020 metais.
Sutarta nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų pareiginės algos koeficientus sulyginti su bendrojo ugdymo mokytojų koeficientais, kartu visus koeficientus padidinant 10 procentų. Sutarta, kad iki 2025 m. pasiekti, kad mokytojų VDU sudarytų 130 proc. šalies VDU.
Mokytojų, dėstytojų, mokslininkų atlyginimams bei studentų stipendijoms 2020 m. biudžete papildomai skirta 127,9 mln. eurų.
Ministras A. Monkevičius pripažino, kad kitų metų biudžete susitarimai su pedagogų profsąjungomis nėra iki galo įgyvendinti. Ministras žadėjo ieškoti daugiau lėšų, kad atlyginimų kilimas būtų spartesnis, bet suma vis tiek nepasiektų žadėtų 117 mln. eurų.
Lietuvos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas yra teigęs, kad ginčas tarp profsąjungų ir Vyriausybės verda dėl šiemet liepą sutartų 2017 metais pasirašytos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties pakeitimų, numatančių įvairių grandžių pedagogų atlyginimų augimą. Jiems įgyvendinti kitąmet reikėtų papildomai skirti 117,6 mln. eurų.
Vidutinis mokytojų atlyginimas praėjusių metų antrąjį ketvirtį buvo 877 eurai „į rankas“, o dirbančiųjų aukštojo universitetinio mokslo srityje – 1071 euras, rodo Statistikos departamento duomenys.
