„Tie susitarimai, kurie vakar buvo imituojami, jie neturi nieko bendro su mūsų reikalavimais, todėl streikas tęsiamas ir liekame ministerijoje ir laukiame derybų dėl mūsų iškeltų reikalavimų“, – trečiadienį per ministerijoje surengtą spaudos konferenciją sakė A. Navickas.
„Tai nėra (ministerijos – BNS) užgrobimas. Tai yra derybų laukimas ir, manau, mes turime teisę čia būti“, – kalbėjo jis.
Ministerijos darbuotojai ne kartą ragino protestuotojus palikti patalpas. Šiems atsisakant tai padaryti, apribotas pašalinių žmonių patekimas į ŠMM pastatą.
Net darbo valandomis pagrindinės ministerijos pastato durys užrakintos, prie jų nuolat budi trys apsaugos darbuotojai. Į pastatą gali patekti tik turintys leidimus asmenys.
„Mums judėjimas apribotas, mokytojai, kurie išeina, nebeįleidžiami. Keista, kad įvesta tokia tvarka, nors anksčiau mokytojai visada galėdavo ateiti į ministeriją, galėdavo mus palaikyti, diskutuoti, išreikšti nuomonę, dabar imamasi tokių policinių priemonių, mokytojai neįleidžiami į pastatą, jeigu jį palieka. Tikimės, kad ta pozicija keisis“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Navickas.
Ministerijos kolegijų salėje įsikūrę apie dvi dešimtys streikuojančių pedagogų teigė, kad buvo išjungtas interneto ryšys, atjungtas televizorius.
Nepasirašė protokolo
Savaitę ministerijoje esantys pedagogai sako toliau besitikintys derybų su Vyriausybe dėl jų reikalavimų taisyti rugsėjį įvestą etatinį apmokėjimo modelį ir didinti algas.
Pareigas paliekanti švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė praėjusią savaitę su profsąjungomis diskutavo apie būdus taisyti modeliui, tačiau dauguma A. Navicko reikalavimų liko neaptarti, susikirtus pozicijoms dėl prašymo nuo kitų metų pedagogų algų koeficientus didinti penktadaliu.
Ministerijoje antradienį buvo pasirašomas protokolas dėl, ŠMM teigimu, sutartų punktų, tačiau savo parašus ant dokumento padėjo tik trys iš penkių derybose dalyvavusių profsąjungų.
Tarp pasirašiusiųjų nebuvo A. Navicko. Pedagogų atstovas teigia, kad ant protokolo net nebuvo vietos jo parašui.
„Tokie nekonkretūs susitarimai, mūsų akimis, yra niekiniai. Jie yra simboliniai, kosmetiniai ir esminių klausimų dėl to etatinio modelio iš esmės peržiūrėjimo čia nėra“, – kalbėjo Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininko pavaduotojas Vytautas Silvanavičius.
Kaltina Vyriausybę išpūstais skaičiavimais
Vyriausybė sako, kad įgyvendinti visus A. Navicko profsąjungos reikalavimus papildomai kainuotų apie 300 mln. eurų, bet protestuojantieji teigia, kad šie skaičiai – išpūsti.
Jie prašo penktadaliu didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, taip pat didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti klases.
Visgi pati profsąjunga sako, kad 300 mln. eurų suma siekiama klaidinti visuomenę.
„Mes šiandien (...) kviesimės ekonomistus ir ekspertus į derybas ir norėsime, kad jie įvertintų tuos paskaičiavimus, kuriuos pateikė ministerija, ir galimybes juos įgyvendinti. Mes manome, kad skaičiai yra per dideli, siekiant klaidinti visuomenę“, – kalbėjo A. Navickas.
Pasak jo, be kitų žmonių trečiadienį vyksiančiame susitikime dalyvaus ekonomistai Romas Lazutka, Justas Mundeikis.
Profsąjunga taip pat sako, kad yra atvira pasiūlymams reikalavimus vykdyti etapais, tačiau pirmuosius žingsnius norėtų matyti jau nuo kitų metų.
Šią savaitę biudžetui dar kartą pritarusi Vyriausybė sako, kad tai neįmanoma ir reikalavimai galėtų būti vykdomi nebent nuo 2020-ųjų.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis šią savaitę pasvarstė, kad siekiant atkurti ugdymo procesą savivaldybės galėtų laikinai jungti streikuojančias mokyklas ir samdyti papildomus mokytojus. Tą patį ragino daryti ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.
„Čia toks teisinis nihilizmas premjero mąstysenoje, kad sunku suvokti. Antra vertus, Darbo kodeksas neleidžia į streikuojančiojo vietą priimti kito mokytojo“, – kalbėjo V. Silvanavičius.
Praneša apie spaudimą
Elektrėnų Versmės gimnazijos mokytoja Elvyra Kasperavičienė pareiškė apie streikuojančių mokyklų direktoriams daromą spaudimą.
„Iš tiesų iš Vyriausybės, ministerijos yra daromas toks spaudimas, prisidengiant, kad reikia grąžinti mokinius į pamokas, kad vyktų ugdymo procesas“, – kalbėjo pedagogė.
Pasak jos, po ministerijos atstovų pasitarimų su savivaldybių merais mokyklose „įvyko visiškas chaosas“.
„Aš galiu kalbėti apie savo Elektrėnų gimnaziją, direktorius tikrai yra kolektyvo draugas ir pagalbininkas, bet jis neturi kitos išeities, yra įspraustas į kampą ir daro viską. Aš suprantu, jam liepta užtikrinti ugdymo procesą“, – tvirtino mokytoja.
„Dabar ką direktoriui daryti? Iš visų pusių yra spaudimas daromas toks, (...) kad mes būtumėme palaužti ir grįžtume, nutrauktume streiką ir tarsi atsitrauktumėme, nors mūsų reikalavimas nė vienas nesvarstytas“, – pridūrė ji.
Valdančiųjų atstovai yra sakę, kad streikuojantiems mokytojams nebus atlyginta už nedarbo dienas. Jų skaičiavimu, tam gali reikėti apie 1 mln. eurų.
Tuo metu Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas yra minėjęs, kad streikuotojams bus užmokėta. Trečiadienį A. Navickas pripažino, kad profsąjunga tam lėšų neturi, tačiau ketinama organizuoti rinkliavą.
A. Navicko vadovaujamos profsąjungos streikai vyksta nuo lapkričio 12 dienos.
