Mokslo metai tiek mokyklose, tiek ir aukštojo mokslo įstaigose nuo rugsėjo pirmosios prasidės kontaktiniu būdu, laikantis nustatytų reikalavimų. Dalis švietimo bendruomenės turės būti pasiskiepijusi arba turėti imunitetą COVID-19.
Mokytojų nuotaikos niūros
Istorijos mokytojas Audrius Jurgelevičius neslepia, kad į mokyklą naujais mokslo metais grįžta lydimas dviprasmiškų jausmų. Viena vertus, pasak pedagogo, bus smagu dirbti su moksleiviais gyvai, kita vertus, kyla abejonių, kaip saugiai pavyks įgyvendinti kontaktinį mokymą.
„Kada kalbama apie saugumo užtikrinimą, pagrindinė saugumo priemonė, pasak ministerijos (Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos – aut. past.), yra įtikinėti vaikus ir jų tėvus skiepytis ir testuotis. Tai, žinant, kaip sekasi įtikinėti suaugusiuosius Lietuvoje, vaikus įtikinėti seksi turbūt panašiai“, – tv3.lt sakė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininko pavaduotojas A. Jurgelevičius.
Jo kolega, LŠMPS pirmininkas, informacinių technologijų mokytojas Egidijus Milešinas taip pat pritaria, kad mokytojų nuotaikos jau antrus metus ne kokios.
„Pirmas dalykas yra nerimas, kaip viskas vyks. Nes visi suprantame, kad epidemiologinė situacija yra labai neaiški. Visi tikriausiai supranta, kad be nuotolinio mokymo ar be hibridinio mokymo šių mokslo metų nepavyks išvengti. Tai šitas dalykas neramina mokytojus, kaip viskas bus toliau, kaip ilgai bus tas kontaktinis ugdymas“, – tv3.lt sakė E. Milešinas.
Be to, jo teigimu, mokytojus nuvylė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos požiūris į jų darbą.
„Nes mes nuo pavasario kartojame, kad ruoškitės, ieškokite finansavimo, kaip reiktų padėti mokytojams apmokėti už tuos darbus, kuriuos kantriai mokytojai pusantrų metų dirbo. Paskutiniai Vyriausybės, ministerijos veiksmai parodo, kad ir toliau tas požiūris išlieka toks, koks buvo prieš tai“, – sakė E. Milešinas.
Pasisako už privalomą moksleivių testavimą
A. Jurgelevičius kritiškai vertina ministerijos prašymą testuoti moksleivius. Jis prisimena, kad pernai, kuomet šeimos buvo geranoriškai prašomos testuoti savo vaikus, kontaktinio ugdymo teko atsisakyti jau lapkritį.
Todėl A. Jurgelevičius sako manantis, kad į mokyklas grįžtantiems vaikams turėtų būti taikomi tokie pat reikalavimai, kaip suaugusiesiems, kurie nori gauti galimybių pasą – vakcinavimas arba testavimas.
„Nesu teisininkas, žmogaus teisių ekspertas, bet manau, kad standartai, kurie taikomi suaugusiems dėl saugumo, saugaus darbo, buvimo viešoje vietoje, turėtų būti taikomi ir vaikams. Kaip pedagogas, manau, kad iš vaikų reikia reikalauti tam tikrų dalykų, kaip ir iš suaugusiųjų. Tuo labiau, kad tai susiję su visos mokyklos reikalais“, – svarstė istorijos mokytojas.
Jam antrina ir KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas. Jo manymu, jei tėvai gali baimintis vakcinų šalutinio poveikio savo vaikams, tai dėl testavimo tokios baimės yra visiškai nepagrįstos.
„Mano asmeninė nuomonė dėl testavimo, kad tai turėtų būti privaloma, kad tai yra tas pats, kaip sveikatos patikrinimas vairuojant automobilį, einant į darbovietę. Kokia čia grėsmė, kad testuojant kaupinių metodu vieną kartą per savaitę nosytę pakrapštys? Nesuprantu“, – tv3.lt sakė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas.
Tačiau E. Milešinas mano, kad Vyriausybė sąmoningai nesiėmė spausti moksleivių testuotis privalomai, bandydama išvengti tėvų ir visuomenės pasipiktinimo.
„Galbūt Vyriausybė nepriima drastiškų sprendimų, nes teisės aktai galbūt neleidžia jiems to daryti. Ir mes matėme tai, kas buvo pavasarį, kai buvo uždėta sąlyga, kad kontaktinis ugdymas vykdomas tik su atliktais testais, – tik nedidelė dalis mokinių mokyklas pasiekė.
Tikriausiai Vyriausybė bijo prisiimti tokios atsakomybės ir nustatyti griežtas taisykles, matydami, kokia yra situacija, kokia bendrai atmosfera visoje Lietuvoje. Tai paliko testavimą rekomendacinio pobūdžio. Visuomenė tikrai piktintųsi, todėl, matyt, Vyriausybės buvo sprendimas nekaitinti tos situacijos“, – svarstė E. Milešinas.
Mokytojams trūksta informacijos
Taip pat prie mokytojų nerimo prisideda ir aiškumo, informacijos trūkumas. A. Jurgelevičius sako, kad ŠMSM komunikacija su švietimo bendruomene yra pernelyg abstrakti.
„Komunikavimo nei per daug, nei per mažai. Tiesiog jis yra tiek abstraktus, tiek nieko nepasakantis, kad, ar jo būtų daugiau, ar mažiau, niekas nesikeistų. Nes ministerija kartoja tą patį, ką ir sakiau apie įtikinėjimą.
Aišku, papildomos priemonės, kurias mokyklos turi įgyvendinti, yra srautų valdymas, dezinfekcija, pernai jos buvo vykdomos, bet jos iš esmės neefektyvios. Daugeliu atveju mokyklose to padaryti neįmanoma“, – teigė A. Jurgelevičius.
O štai E. Milešinas sako, kad mokytojams bus sunku dirbti, tiksliai nežinant, kokiais konkrečiais kriterijais Vyriausybė remsis, priimdama sprendimą, norėdama grąžinti nuotolinį mokymą.
„Mums kyla klausimas, koks bus galutinis sprendimas apie nuotolinį ugdymą. Nes bent jau kol kas yra noras ir mokytojų, ir savivaldybių, kad būtų priimtas vienas bendras sprendimas, kada išeinama į nuotolinį ugdymą.
Bet kol kas konkrečių skaičių, kriterijų nėra nustatyta. Bet visi abejoja, kad nebūtų taip, kaip buvo pavasarį, kada atidavė savivaldybėms spręsti ir gavosi, kad vienur vienos sąlygos, kitur – kitos“, – nuogąstavo E. Milešinas.
Direktoriai svarsto, kaip kalbėtis su tėvais
Tuo metu mokyklų vadovai, anot D. Žvirdausko, prieš naujus mokslo metus jaučiasi nusiteikę darbingai. Vis dėlto tam tikros įtampos išlieka.
„Sudėtinga kiekvienam mokyklos vadovui yra tai, kad kiekviena mokykla yra unikali savo infrastruktūra. Ne visuomet išeina iš karto ir labai greitai priimti sprendimus ir įgyvendinti 100 proc. operacijų vadovo sprendimus.
Taip pat labai svarbūs susitarimai pačioje mokyklos bendruomenėje – koks bendruomenės požiūris į testavimą“, – kalbėjo D. Žvirdauskas.
Optimizmo mokyklos vadovui kelia tai, kad 80 proc. Lietuvos pedagogų jau turi įgiję imunitetą nuo COVID-19, vakcinuojasi ir vyresni nei 12 metų moksleiviai. Nepaisant to, D. Žvirdauskas pripažįsta, kad situacija naujais mokslo metais priklausys nuo daug kintamųjų.
„Labai gerai kažkas yra pasakęs iš ŠMSM, kad mes važiuojame automobiliu su uždengtu priekiniu stiklu ir, kur nuvažiuojame, matome per veidrodėlius“, – pastebėjo pašnekovas.
D. Žvirdauskas viliasi, kad, priėmus sprendimą, jog nuotolinis ugdymas bus grąžintas tik kraštutiniu atveju, visa švietimo bendruomenė sieks užtikrinti, kad darbas kaip įmanoma ilgiau vyktų kontaktiniu būdu.
„Tai labai aišku priklauso nuo to, kaip komunikuosime, kokia yra kultūrinė sandara pačios bendruomenės. Jeigu testavimas nėra privalomas, galime kalbėti tik švelniai, tik metaforomis, tik motyvuojant. Manau, minkštosios priemonės pamažu gerins norinčių vakcinuotis ir testuotis statistiką“, – sakė D. Žvirdauskas.
Numatyta, kad net ir prastėjant epidemiologinei situacijai, klasėse liktų pradinukai ir abiturientai. Be kita ko, visiems nepaskiepytiems ir imuniteto neturintiems moksleiviams siūloma periodiškai testuotis, tačiau tai nebus privaloma, o tik rekomenduojama.
