Savo „Facebook“ paskyroje A. G. Astrauskaitė paskelbė įrašą apie organizuojamą alternatyvų vaikų mokymą nuo rugsėjo.
Jame ji rašė, kad Lietuvos didžiuosiuose miestuose ir regionuose iš sistemos išėję mokytojai kartu su tėvais, kurie nesutinka skiepyti ir testuoti savo vaikus, vienijasi mokymui namuose.
„Kodėl ir kaip? Todėl, kad karantinų režimas, uždarymas tėvų ir vaikų namuose esant tokiai pasaulinei, globalistinei sveikatos „politikai“, nesibaigs, manome, dar ilgai. O jei mokyklos ir veiks, tai matome, kaip elgiamasi su vaikais, kurių tėvai sutiko juos leisti kontaktiniam ugdymui: jie testuojami mokyklose kas savaitę! Neaišku, ar nereikalaus ir privalomo skiepo nuo šio koroninio „gripo“, – rašė A. G. Astrauskaitė.
Mokymosi galimybes sutapatina su spaudos draudimo laikotarpiu
Mokytoja kreipėsi į tėvus prašydama, kad jie per vasarą susitvarkytų dokumentus dėl vaikų mokymosi namuose pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą.
Jos teigimu, kiekviename mieste kartu su tėvais bus ieškomos patalpos „alternatyviam“ vaikų mokymui: „Jeigu bus taip, kad iškils problemų su atskiromis patalpomis, gal vaikus saugantys tėveliai pasiūlys savo namuose atskiras patalpas „klasei“?“, – savo „Facebook paskyroje klausė ji.
Situaciją A. G. Astrauskaitė prilygino spaudos draudimo metams, kai vaikai rinkdavosi kai kurių tėvų namuose ir pas juos atvykdavo mokytojai.
„Labai puikų vaikų mokymą namuose turime savo Tėvynės istorijoje, todėl dabar, esant tokioms sunkioms sąlygoms (+ dar genderizmo plėtros grėsmė mokyklose, iškreiptas Tėvynės istorijos mokymas), esame dėkingi Protėviams!“, – rašė mokytoja.
Tiesa, situacija šalyje nė kiek nepanaši į tokią, kokia buvo spaudos draudimo metais: vaikai gali lankyti bendrojo ugdymo įstaigas, jei jų tėvai sutinka vaiką testuoti. Priešingu atveju yra taikomas nuotolinis mokymas ir taip pat Vyriausybės nutarimu, nuo praėjusių metų rugsėjo visus vaikus pagal bendrojo ugdymo programas leista mokyti ne tik švietimo įstaigose, bet ir namuose.
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su A. G. Astrauskaite, tačiau ji teigė žurnalistams apie „alternatyviąsias“ mokyklas nieko nekomentuosianti.
Namuose ryžtasi mokyti vis daugiau šeimų
Primename, kad anksčiau rašėme, jog ugdymo šeimoje forma pastaraisiais metais išpopuliarėjo.
Anot Mokymosi šeimoje asociacijos vadovės Agnės Kundrotienės, tai lėmė vis lengviau pasiekiama informacija internetu ir lankstesnis tėvų darbo pobūdis, kuris leido skirti tėvams daugiau dėmesio vaikų ugdymui, ugdymo proceso organizavimui.
„Savo padarė ir pandemija, nes kai kurios šeimos, kurios anksčiau neišdrįso pabandyti pačios mokyti savo vaikus, turėjo dalinę galimybę (dalinę, nes nuotolinis mokymasis nėra tas pats, kas ugdymas šeimoje) pasižiūrėti, kaip jie jaučiasi, kai visa šeima yra kartu namuose ir kartu mokosi, dirba, dalijasi kitomis kasdienėmis pareigomis. Jei vienoms šeimoms tai netiko, kitoms atvirkščiai – pasiteisino. Ta pati tendencija jaučiama ir pasaulyje, ne tik Lietuvoje“, – priduria A. Kundortienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMM) duomenimis, nuo pernai metų rugsėjo šeimose yra ugdomi 64 mokiniai. Iš jų – 17 pirmaklasių. Daugiausia mokinių, ugdomų šeimose, yra Klaipėdos miesto mokyklose – 20. Sostinėje tokių mokinių – 10.
Turi atitikti reikalavimus
Bet kuri šeima, norinti ugdyti savo vaikus namuose, gali tai padaryti, jei atitinka tam tikras nustatytas sąlygas.
Pasak ŠMM, vaikus ugdyti šeimose galima, jeigu šeimoje per pastaruosius dvejus metus nebuvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai, taip pat ir susiję su tėvų narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio vartojimu, smurtu, nebuvo skirtos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės vaikui ir kt.
Vėliau vaiko priėmimą į mokyklą mokytis ugdymosi šeimoje mokymo proceso organizavimo būdu vykdo mokyklos vadovas, atsižvelgdamas į mokyklos priėmimo komisijos vertinimo išvadą.
Prašymą dėl ugdymo šeimoje pagal atitinkamą programą tėvai pateikia mokyklos vadovui nuo balandžio 15 d. iki birželio 1 d.
„Kartu su prašymu reikia pateikti ir kitus dokumentus: tėvų sutikimą dėl ugdymosi sąlygų šeimoje patikrinimo; užpildytą klausimyną tėvams ir vaikui dėl ugdymosi šeimoje sąlygų; nustatytos formos priešmokyklinio ar ikimokyklinio ugdymo pedagogų rekomendaciją, jei vaikas bus ugdomas pagal 1-os klasės programą, ar laisvos formos metinę Vaiko individualios pažangos stebėjimo, fiksavimo ir vertinimo ataskaitą“, – komentuoja ŠMM.
Mokymosi šeimoje sutartis su mokyklomis sudaroma iki pirmos mokslo metų dienos.
Norint nutraukti sutartį, tai galima padaryti tėvų (globėjų) prašymu arba mokinio prašymu, kai jam yra nuo 14 iki 18 metų, tėvams raštu sutikus.
