Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga savo nepasitenkinimą vykdomomis Švietimo reformomis ruošiasi reikšti ne tik žodžiais. Anot jų – naująją etatinį apmokėjimą sistema vadinti sunku, tai greičiau – milžiniška betvarkė, kuria pasiremiant mokytojai esą paprasčiausiai maustomi.
Minėtos profsąjungos atstovai nusprendė su tuo nesitaikstyti ir nuo lapkričio 12-osios dienos planuoja užrakinti savo klasių duris ir pradėti neterminuoto ilgio streiką, kuris, anot jų, gali nusitęsti net iki švenčių.
„Jeigu valstybė drįsta apgauti mokytoją, tada mes, manau, kad sugriauname valstybės pamatus. Pažemindami mokytoją mes negalime tikėtis, kad mokytojai ugdys laisvas ir kūrybingas asmenybes“, – teigė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Labiausiai streikuoti žadančios profsąjungos narius piktina, tai, kad švietimo sistemos darbuotojų atlyginimai nepakilo, vietoj žadėtų eurų jiems esą atsirado tik daugiau painiavos bei darbo.
„Sutartys buvo sudaromos neteisingai, arba išvis jos nesudarytos, mokesčių sistemos nesuderintos, tokia sistema visiškai išbalansavo ugdymo procesą“, – patikino A. Navickas.
Be to dabar mokytojams reikia susiskaičiuoti ir visas savo darbo valandas, pavyzdžiui numatyti kada vyks ir kiek laiko užims būsimi susitikimai su mokinių tėvais net metams į priekį.
Tačiau naująja sistema piktinasi ne visi.
Anot kitos Švietimo profsąjungos lyderio Audriaus Jurgelevičiaus, nors reformose trūkumų apstu, jie tikisi juos spręsti kartu su ministerija, ir džiaugiasi tuo, kad švietimo sistemoje bent kažkokie pokyčiai pagaliau vykdomi, todėl streikuoti neketina.
„Sutinkame, kad problemų yra didelių. Problemų yra ir su etatiniu darbo apmokėjimu, bet radikalių sprendimų puskiaukelėje, nes etatinis darbo apmokėjimas yra įvedamas per dvejus metus, imtis neketiname“, – švietimo profsąjungos pirmininkas A. Jurgelevičius.
Tad kiek mokytojų į darbą žada neateiti? Streikuoti žadanti profsąjunga tikslių skaičių neatskleidžia, esą vis dar laukianti prisijungiant visų drąsių, už savo teises linkusių pakovoti atstovų,o streikuoti nežadančios profsąjungos pirmininkas svarsto, kad streikas tikriausiai nebus masinis.
„Dviejų valandų įspėjamajame streike dėl tų pačių reikalavimų dalyvavo mažiau nei šimtas mokyklų, galiu daryti išvadas – didesnio, masiškesnio dalyvavimo tikėtis yra sudėtinga“, – patikino A. Jurgelevičius.
Švietimo ministerija tikina, kad su streikuoti besiruošiančiais mokytojais yra pasirengusi ieškoti visiems naudingų išeičių.
„Mes tikrai toliau ieškosime kaip pagelbėti toms mokykloms ir tiems mokytojams, kurie yra tose mokyklose, labiau atskirų, kelių, lokalizuotų židinių ir tam tikrų politinių motyvų inicijuotas streikas“, – tvirtino švietimo ministerijos atstovas Arminas Varanauskas.
Anot jų, didžiausią nepasitenkinimą švietimo vykdomomis reformomis reiškia opozicijoje esantys konservatoriai – ypač Naglis Puteikis bei Aušra Maldeikienė ir savo pasisakymais tyčia kursto nesantaiką tarp Švietimo ministerijos ir dalies mokytojų.
Ministerijos atstovas teigia, kad esą didžioji dalis mokytojų priešingai nei, kad tikina streikuoti pasiryžusių švietimo atstovai, turėtų jau dabar jausti ir padidėjusius atlyginimus ir daugiau atsiradusios laisvės.
„Kaip tik yra gerokai mažiau biurokratijos ir gerokai laisvesnis, negu tas tarifinis apmokėjimas, kurį mes turėjome iki šiol. Jeigu anksčiau turėjai viską skaičiuoti savaitėmis, dabar gali tai skaičiuoti metinėmis valandomis ir tą savo krūvį išsidėlioti pakankamai lanksčiai“, – kalbėjo A. Varanauskas.
Jei streikas įvyks, labiausiai kentės mokiniai. Kol kas, Švietimo ministerijos žiniomis, teisės streikuoti nuo lapkričio 12-osios pasiprašė apie 10 Lietuvos mokyklų.
