JAV žurnale „Science“ pristatomi didžiausio tokio pobūdžio tyrimo Europoje rezultatai, pagristi didžiuliu duomenų masyvu, per 50 metų surinktu daugiau kaip 4 000 hidrologinių matavimų stočių 38 šalyse.
„Šiaurės Rytų Europoje, Švedijoje, Suomijoje ir Baltijos šalyse potvyniai dabar dažniau įvyksta mėnesiu anksčiau negu 7-ame arba 8-ame dešimtmetyje“, – sakė Vienos technologijų universiteto (TU Wien) Hidroinžinerijos ir vandens išteklių tvarkymo instituto profesorius Guenteris Bloeschlis (Giunteris Blėšlis), pagrindinis studijos autorius.
„Tais laikais (potvyniai) paprastai įvykdavo balandį, mūsų dienomis – kovą. Taip yra dėl to, kad dėl šylančio klimato sniegas nutirpsta ankstesniu metų laiku negu anksčiau“, – aiškino jis.
Vakarų Europos Atlanto vandenyno pakrantėje žiemos potvyniai irgi paankstėjo, beveik persikėlė į rudenį, nes grunto drėgmės maksimumas dabar pasiekiamas ankstesniu metų laiku.
Tuo tarpu kai kur šiaurės Britanijoje, Airijos vakaruose, Skandinavijos pakrantėje ir Vokietijos šiaurėje potvyniai dabar kyla apie dviem savaitėmis vėliau negu būdavo prieš du dešimtmečius.
Audrų kyla vėlesniu žiemos laikotarpiu negu anksčiau, ir ši tendencija tikriausiai „susijusi su pakitusiu oro slėgio gradientu tarp pusiaujo ir ašigalių; tai galbūt irgi atspindi klimato atšilimą“, – sakoma straipsnyje.
Šylant Viduržemio jūros pakrantėms, pajūrio potvyniai kai kuriuose regionuose linkę vėluoti.
„Potvynių visoje Europoje laiko (matavimai) per daugelį metų suteikė mums labai jautrią priemonę iššifruoti, kas sukelia potvynius“, – pažymėjo G.Bloeschlis.
„Taigi, galime nustatyti ryšius, kurie anksčiau būdavo vien nuspėjami“, – pridūrė jis.
