Jungtinės Karalystės valdžia užsibrėžė grįžti į normalų gyvenimą iki birželio 21 d., ir, atsižvelgus į pozityvias tendencijas, panašu, kad šis tikslas bus pasiektas.
Tačiau daugybė pesimistiškai nusiteikusių ekspertų mano kitaip. Jų nuojauta – gana niūri, todėl jie perspėja, kad panaikinus apribojimus, gali kilti dar viena sveikatos krizė.
Profesorius Jeremy‘is Brownas, JK Jungtinio skiepijimo ir imunizacijos komiteto (JCVI) narys, BBC sakė, kad jeigu trečioji koronaviruso banga bus panaši į ankstesnes, ji galimai pasiglemžtų 30 000–50 000 gyvybių.
Panašiai mėnesio pradžioje kalbėjo ir Mokslinė ekstremalių situacijų patariamoji grupė, pagal kurios modelius ir buvo sukurta griežta karantino politika. Grupės ekspertai perspėjo, kad Britanijoje trečiosios bangos tikimybė yra didelė, todėl bet kokie bandymai grįžti į normalų gyvenimą – tokį, koks jis buvo 2020 m. vasario mėnesį – tikriausiai baigtųsi dar viena didele epidemija.
Toks niūrus požiūris yra paremtas baime, kad bet kada gali atsirasti dar greičiau plintanti viruso atmaina, panaši į naująją B.1.617 Indijoje. Jos staigus išplitimas pietų Azijoje privertė JK ministrą pirmininką Borisą Johnsoną atšaukti šiame regione suplanuotą vizitą.
Tačiau kaip mokslininkas, kurio specializacija yra rizikų valdymas, jis tiki, kad toks atsargumas yra perdėtas. Yra nedaug įtikinamų įrodymų, kad atlaisvinus karantiną, Britanija susidurtų su trečiąja banga, kurią lydėtų dar vienas mirčių antplūdis.
Priešingai, jis mano, kad net jeigu artėjančiais mėnesiais užsikrėtimų skaičius išaugtų, mirtingumas išliktų gana žemas. Tai lemtų sėkminga skiepijimo programa, dėl kurios iki birželio mėnesio didžioji populiacijos dalis jau bus apsaugota.
Tikrovė tokia, kad nugalima pandemiją, o artėjant vasarai, imunitetas tik augs. Tokiomis sąlygomis nebus jokios pateisinamos priežasties neatšaukti apribojimų. Toks optimizmas yra paremtas mano sukurtu matematiniu modeliu, kuris nustato viruso plitimą. Šie duomenys buvo patvirtinti nepriklausomų tyrimų metu, kuriuos atliko Nacionalinės statistikos tarnyba.
Mokslininko sukurti modeliai yra pasitvirtinę jau ne kartą, ypač XX a. 10 deš., kai valdžia susirūpino dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos, kartais vadinamos „išprotėjusių karvių liga“, ir jos žmogiškojo, smegenis paveikiančio atitikmens – Creutzfeldo-Jakobo ligos (CJL).
Remiantis atlikta duomenų analize, 1996 m. jis apskaičiavo, kad nuo CJL mirs nuo 20, iki 520 žmonių, o mano centrinis spėjimas buvo 130 žmonių. Pasirodo, jis buvau labai arti tiesos, nes ši liga iš viso pasiglemžė 180 gyvybių.
O štai oficiali patariamoji komanda, kuriai vadovavo profesorius Roy‘us Andersonas iš Imperatoriškojo Londono koledžo, sukūrė net kelis scenarijus, kuriuose mirčių skaičius svyravo nuo 100 iki 10 mln.
Įdomu tai, kad vienas profesoriaus R. Andersono komandos narys – profesorius Neilas Fergusonas – koronaviruso krizės metu susilaukė daug visuomenės dėmesio kaip vienas aršiausių karantino šalininkų.
Tirdamas koronavirusą, jis sukūrė modelį, pavadintą Prognozių korektorius koronaviruso filtras (PCCF). Tai paprasta kompiuterinė programa, įkvėpta dviejų škotų novatorių: matematinio epidemiologo Adersono McKendricko ir biochemiko Williamo Kermacko, kurie sukūrė hipotezę, kaip būtų galima sekti infekcinių ligų plitimą.
Kaip ir kuriant kitus modelius, į PCCF buvo įvesta daugybė duomenimis paremtų prielaidų, įskaitant iš aukštus skiepijimosi ir vakcinų veiksmingumo lygius. PCCF modelis parodė, kad tikimybė, jog mūsų visuomenėje kils trečioji viruso banga yra labai maža.
Jis prognozuoja, kad jeigu užsikrėtimų skaičius Anglijoje šių metų ankstyvą rudenį vėl išaugs iki 160 000, šis pakilimas nesukels mirčių padidėjimo ar nekontroliuojamo pacientų antplūdžio ligoninėse. Taip nutiktų todėl, kad vakcinos sumažina riziką mirti nuo koronaviruso infekcijos.
Šioje naujoje, saugesnėje aplinkoje, maždaug trečdalis užsikrėtusių žmonių nepatirs jokių ligos simptomų, o didžioji dauguma patirs tiks nestiprų sveikatos suprastėjimą. Būtent todėl, net ir pasiekus susirgimų viršūnę, mirčių skaičius neviršytų 20 žmonių per parą.
Sukurtas PCCF modelis puikiai atitiko pastarųjų mėnesių tendencijas. Jo duomenys kasdien yra atnaujinami, o kiekvieną savaitę juos patvirtina naujausia Nacionalinės statistikos tarnybos koronaviruso ataskaita, kurioje kas dvi savaites 150 000 šalies gyventojų yra atliekami koronaviruso testai.
Naujausi duomenys neabejotinai įrodo vakcinų veiksmingumą. Būtent todėl ir laimimas karas prieš koronavirusą. Net ir naujosios atmainos nekelia mirtino pavojaus, nes, kaip sakė epidemiologijos profesorius Andrew Haywardas, skiepai: „Nuplėšė jų geluonį".
Prieš prasidedant vakcinavimo programai, buvo nerimo, kad visuomenė nenorės skiepytis, tačiau pasirodo, kad tokios baimės buvo nepagrįstos. Kaip teigia Nacionalinė statistikos tarnyba, 65 proc. Anglijos suaugusių gyventojų yra gavę bent vieną vakcinos dozę. Vyresnių nei 50-ies metų gyventojų grupėje, šis skaičius išauga iki 97 proc.
Negana to, vakcinos yra daug veiksmingesnės nei buvo tikėtasi. Modelis teisingai nustatė, kad viena vakcinos dozė yra 69 proc. efektyvi apsaugant nuo užsikrėtimo ir viruso perdavimo, o praėjus aštuonioms savaitėms po pirmojo skiepo, tikimybė mirti nuo koronaviruso, sumažėja 85 proc.
Taigi kodėl kai kurie kiti ekspertai yra tokie pesimistiški? Veikiausia todėl, kad jie yra per daug susitelkę į savo tikslą visiškai išnaikinti koronavirusą, nepaisant socialinės ir ekonominės tokio elgesio kainos. Todėl į kiekvieną atlaisvinimą jie žiūri kaip į potencialų pavojų.
Tačiau tokiam požiūriui trūksta perspektyvumo. Nėra atsižvelgiama į milžinišką karantino padarytą žalą, įskaitant suprastėjusią psichinę ir fizinę visuomenės sveikatą, finansinį nestabilumą, verslo nesėkmes ir auganti nedarbą.
Karantinas buvo žiaurus senesniems žmonėms, užrakintiems slaugos namuose, ir studentams, įkalintiems universitetų bendrabučiuose. Vienas aiškus visuomenės klestėjimo rodiklis yra gyvenimo trukmė. Dėl griežtų apribojimų vidutinė gyvenimo trukmė Britanijoje gali sutrumpėti, o tai reiškia, kad bet kokio amžiaus žmonės mirs anksčiau nei turėtų.
Kilo daug problemų, su kuriomis teks tvarkytis ateityje. Paskutiniai karantino apribojimai neturėtų tęstis ilgiau nei yra numatoma, o mokslininko sukurtas modelis parodo, kad nėra prasmės jų tęsti.
Phillipas Thomas yra rizikos valdymo profesorius Bristolio universitete.
