Duomenų mokslininkas, matematikas Vaidotas Zemlys-Balevičius šeštadienį savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo naujausiomis įžvalgomis. Anot jo, nors šią savaitę ir buvo užfiksuotas atvejų rekordas, negalime pasakyti situacija gerėja ar blogėja. Tiesa, mokslininkas teigia, kad turbūt anksčiau ar vėliau Jungtinėje Karalystėje pastebėta nauja koronaviruso atmaina Lietuvą pasieks.
Pateikiame visą V. Zemlio-Balevičiaus įrašą:
„Nors šią savaitę turėjom rekordinį naujų atvejų skaičių, bet kol kas negalima pasakyti ar situacija gerėja ar blogėja. Padidėjimas savaitės pradžioje ir kritimas per šventes yra tiesiogiai susijęs su testų skaičiaus padidėjimu ir sumažėjimu.
Tas neblogai matosi palyginus pastarųjų savaičių duomenis pagal savaitės dienas. Analizuojant Lietuvos duomenis reikia visados atsiminti, kad duomenys vėluoja kelias dienas. Tik 70% atliekamų testų yra suvedami per 24 valandas, likę gali keliauti ir kelias dienas. Visa grandinė iki tada kai NVSC atsiranda naujas atvejis yra maždaug tokia. Simptomai -> skambutis NVSC/registracija testui -> testo paėmimas -> testo atsakymas (padarymas) -> testo rezultatų suvedimas -> atvejo paskelbimas nauju. Nuo registracijos testui iki testo paėmimo gali užtrukti pora dienų. Testas po paėmimo padaromas maždaug per dieną. Suvedinėjama iki trijų dienų (laboratorijos tai daro rankom). Po duomenų pasirodymo esveikatoje, NVSC juos gauna kas 3 valandas ir atvejis tampa nauju.
Taigi kai kiekvieną rytą paskelbiami naujų atvejų duomenys jie yra realiai trijų dienų suvedimo rezultatai. Esant tokiam procesui įžvalgų darymas remiantis einamos dienos duomenimis yra praktiškai neįmanomas. Galima pastebėti tik labai didelius pokyčius, o visa kita pasislepia per skirtingų dienų agregaciją. Kadangi vėlavimas yra maždaug trys dienos, tai vaizdas pradeda ryškėti po trijų dienų ir tada atsiranda problemų, nes NVSC nauji atvejai vis tiek yra trijų dienų agregatas. Iš viešai skelbiamų duomenų, gryni vienos dienos duomenys yra testų ir naujų teigiamų testų skaičiai. Tai norint pamatyti kokius nors dieninius efektus reikėtų nagrinėti šituos rodiklius.
Įdomiausias dienos efektas kurį norėtųsi pamatyti, tai parduotuvių šturmo prieš apribojimų įvedimą. Deja tai tikriausiai liks vėlesnių mokslinių studijų klausimas, nes realiai reikia lyginti poslinkį pasiskirstymuose per kelias dienas, dėl jau paminėtų vėlavimų, kuriuos įneša dar ir inkubacinio periodo pasiskirstymas. Efekto turėjome sulaukti šią savaitę, bet kadangi šventinio laikotarpio metu nukrito testų skaičius, tai atvejų ir teigiamų naujų testų dinamika ženkliai labiau įtakojama šio veiksnio.
Kas labai gerai ir matosi savaičių palyginimo grafikuose. Nauji atvejai ir teigiami testai nuosekliai pastarosiomis savaitėmis kilo į viršų, nes lygiai taip pat kilo ir testų skaičius. Trečiadienį krito testų skaičius, bet naujų teigiamų testų skaičius dar laikėsi, tai čia labiausiai galima įtarti parduotuvių šturmo efektą.
Įdomu kad testavimas mobiliuose punktuose pradėjo kristi tik ketvirtadienį, bet ar tai susiję su duomenų nesuvedimu ar besitestuojančių srauto mažėjimu bus galima atsakyti kitą savaitę. Teigiamų tyrimų dalies vidurkis deja rodo, kad kol kas anksti kalbėti apie situacijos gerėjimą, nes jis su kiekviena savaite nuosekliai kyla. Per šventines dienas ir savaitgalius jis apskritai padidėja.
Kokias galima išvadas daryti iš tokios duomenų analizės? Vienintelė tikra išvada tai kad kol kas nėra duomenų nei apie situacijos pablogėjimą ar pagerėjimą, tai reiškia kad turime tam tikrą stabilumą ir dabar tenka laukti kur viskas pasisuks. Nors labai norisi pasakyti kažką pozityvaus reikia susitaikyti kad su covid-19 mes gyvensime ilgai ir todėl reikia nustoti tikėtis kad jau antrą karantiną iškentėjus viskas pasisuks į gerąją pusę. Tikėti ir viltis reikia, bet racionalu būtu ruoštis ne sprintui, o maratonui. Dabar mes turim degantį namą ir jį reikia užgesinti, bet namas stovi ant durpyno kuris po žeme neblogai įsiliepsnojęs, todėl priimami sprendimai turi būti orientuoti ne tik į tai ką reikia daryti dabar, bet ir į ką reikės daryti po mėnesio, pusės metų ir metų.
Kad situacija gali būti dar blogesnė rodo Jungtinės Karalystės mokslinkų studija apie galimas naujos covid-19 atmainos pasekmes Esminės jos išvados yra dvi. Tikėtiniausia naujos atmainos paplitimo priežastis yra jos didesnis užkrečiamumas. Net ir prie griežčiausių apribojimų JK laukia panašus pikas kaip ir per pirmąjį karantiną. Jį gali pagerinti 2 milijonai vakcinų per savaitę. Tai atitinka 100k vakcinų per savaitę Lietuvoje. Kol kas neaišku ar ta atmaina jau yra Lietuvoje, bet žiūrint realistiškai ji tikriausiai neišvengiamai ateis. Greičiau plintančios viruso atmainos yra pakankamai įprastas dalykas tai jeigu ne šita tai atsiras kita, todėl racionalu yra turėti planą tokiam atvejui.
Taip pat svarbu nuolatos sekti situaciją. Minėta studija parodo kaip realiai reikėtų atsakinėti į tokius klausimus koks vis dėlto galimas parduotuvių šturmo efektas. Turint modelį kuris neblogai seka epidemijos eigą tokias situacijas galima tiesiog sumodeliuoti. Norint turėti modelį aišku reikia kokybiškai rinkti duomenis, nes duomenų rinkimo klaidos didina modelio paklaidą.
Pabaigai šiek tiek pozityvo. Apple mobilumo duomenyse 12-24 matosi ryškus mobilumo sumažėjimas iki pirmo karantino lygio. Tai nuteikia viltingai, kad apribojimai pradėjo veikti, o tai reiškia, kad atvejų kritimo sulauksime greičiau. Tikėkimės, kad tai ne vienos dienos statistinis nukrypimas, o naujo trendo pradžia.“
