Nerimą sukėlusi Didžiosios Britanijos koronaviruso atmaina mūsų šalyje dar nėra išplitusi ir neturi reikšmingos įtakos COVID-19 ligos eigai, viruso plitimo greičiui ir vakcinos veiksmingumui.
Kalėdos Kauno mokslininkams buvo tikras darbymetis – net ir šventiniu laikotarpiu LSMU tyrėjai, bendradarbiaudami su Kauno klinikų specialistais, tęsė koronaviruso genomo (genetinės medžiagos) sekoskaitos tyrimus.
„Šiandien jau esame ištyrę per 200 koronaviruso genomų. Įvertinti virusų variantai, išplitę Lietuvoje pavasarį, rudenį ir esantys dabar. Tai – plačiausios apimties tokio tipo tyrimas Baltijos šalyse. Paskutinio tyrimo rezultatais artimiausiu metu pasidalinsime tarptautinėje duomenų bazėje GISAID“, – pastebėjo LSMU prorektorė mokslui prof. Vaiva Lesauskaitė.
Anot profesorės, pasiekti tokį įspūdingą rezultatą padėjo sukaupta COVID-19 genomo tyrimų patirtis, taip pat moderni LSMU ir Kauno klinikų laboratorijų įranga.
„Atliktas labai svarbus ir reikalingas darbas. Mokslininkams pavyko ištirti 60 SARS-CoV-2 mėginių, surinktų lapkričio-gruodžio mėnesiais Lietuvoje, iš kurių daugiausiai – visiškai nauji mėginiai, iš pacientų paimti dar gruodžio 23 dieną“, – pažymėjo Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos vadovė prof. Astra Vitkauskienė.
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu vyksta natūralūs procesai: koronavirusas palaipsniui keičiasi, naujos viruso linijos palaipsniui užgožia ankstesnes. Daug įtakos viruso pokyčiams ir plitimui galėjo turėti intensyvesnės gyventojų kelionės vasarą.
Projekto tyrėjo, LSMU doktoranto Luko Žemaičio teigimu, Lietuvą jau gali būti pasiekęs nemažai nerimo sukėlęs britiškasis viruso tipas, tačiau šiame tyrime, vertinant atsitiktinę imtį, siekta išsiaiškinti, kokios SARS-CoV-2 genetinės variacijos yra paplitusios Lietuvoje.
Daug kalbų sukėlusio britiškojo viruso tipo (B.1.1.7 viruso linija) tirtuose mėginiuose mokslininkai nenustatė. Pasak tyrėjų, tikėtina, kad šis viruso tipas Lietuvoje nėra plačiai išplitęs, tačiau tai nereiškia, kad viruso Lietuvoje nėra. Siekiant aptikti šią viruso liniją mėginius reikėtų atrinkti pagal specifinius PGR žymenis arba tiriant atvykusius iš Junginės Karalystės. Kol kas mokslininkai šio viruso tipo tikslingai neieškojo.
„Anksčiau atlikę viruso genomo sekoskaitą matėme tiesiogines koronaviruso sąsajas su iš Wuhano kilusiu COVID-19 virusu. Rudens bangoje daugiau atsispindėjo Europos tendencijos, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad šiuo metu vyrauja iš Ispanijos kildinamas viruso tipas (B.1.177 viruso linija), kuris paplito vasarą. Šį rudenį jis nustatytas įvairiuose Europos regionuose ir stipriai išplito Jungtinėje Karalystėje. Išplitimas siejamas su kelionėmis. Pirmą kartą šį viruso tipą aptikome dar rugsėjį. Tada jis aptiktas vienuolikoje iš tirtų beveik aštuoniasdešimties mėginių. Šiuo metu jis vyrauja ir nustatyta daugiau kaip 90 proc. tirtų mėginių“, – teigė Lukas Žemaitis.
Mokslininkai pabrėžia, kad būtina ir toliau vykdyti viruso genomo sekoskaitos tyrimus – tik taip žinosime tikrąją koronaviruso pandemijos situaciją Lietuvoje. Pasak tyrėjų, atliekant ligos diagnostiką taip pat reikia žinoti, kokie viruso variantai cirkuliuoja šiuo metu.
Kai kurios šalys SARS-CoV-2 genomo tyrimams yra subūrusios specialius konsorciumus, leidžiančius greitai pastebėti viruso genomo pokyčius. Lietuvoje iki šiol SARS-CoV-2 genomo tyrimai atliekami tik mokslininkų iniciatyva. Iki dabar viruso genomo sekoskaita buvo atliekama LSMU mokslininkų grupei gavus Lietuvos mokslų tarybos finansavimą.
