Pagrindinis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) nurodymas organizuojant ugdymą – valdyti mokinių srautus, kad būtų mažinamas skirtingose klasėse besimokančių mokinių kontaktas. Šiais mokslo metais kiekvienai mokinių klasei būtina paskirti vieną konkrečią klasę, kurioje vyks visos pamokos, išskyrus technologijų, gamtos mokslų dalykus. Patariama kai kurių dalykų pamokas vesti lauke, jeigu tinkama mokyklos aplinka, oro temperatūra.
Mokiniams bus būtinai teikiama švietimo ir mokymosi pagalba, konsultacijos galės būti organizuojamos ir nuotoliniu būdu. Daugiau apie rekomendacijas mokykloms galite sužinoti paspaudę šią nuorodą.
Milžiniški iššūkiai didesnėms mokykloms
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas, KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas sako, kad vykdant rekomendacijas didžiausius iššūkius patirs mokyklos, turinčios daug mokinių.
„Mokyklų vadovai išgirdę rekomendacijas skambino man ir sakė, kad yra lengvam šoke. Tačiau dabar bandome diskutuoti ir daug kas tampa aiškiau ir lengviau įgyvendinama.
Iš pradžių atrodė, kad didesnėse mokyklose kai kuriuos reikalavimus bus sunku įgyvendinti. Pavyzdžiui, srautų valdymą, sanitarinių mazgų užtikrinimą.
Mes prašėme SAM kai kurias rekomendacijas aiškiau apibrėžti: kada reikalingos kaukės, ar vaikai gali išeiti iš mokyklos teritorijos, kaip vyks neformaliojo ugdymo užsiėmimai“, – pasakoja D. Žvirdauskas.
Grįžimas į mokyklas – neišvengiamas
Mokyklos vadovas teigia, kad mokinių grįžimas į klases neišvengiamas. Jo teigimu, sugrįžus prie nuotolinio mokymo, gali nukentėti Lietuvos ekonomika.
„Mes suprantam, kad mokiniai turi eiti į mokyklą, o tėvai turi eiti į darbus. Tą būtinai reikia daryti, nes jeigu vėl grįšime tik prie nuotolinio ugdymo, tai bus didelis smūgis Lietuvos ekonomikai. Todėl sprendimai turi būti kitokie nei pavasarį“, – akcentuoja D. Žvirdauskas.
Tačiau mokyklos vadovas neatmeta galimybės vyresnių klasių mokiniams ugdymą organizuoti ir nuotoliniu būdu.
„Orientuojamės į tai, kad 1–8 klasių mokiniai turėtų kaip įmanoma daugiau kontaktinio mokymo. Galbūt rotacijos būdu, vyresnių klasių mokiniai, išskyrus abiturientus, kuriems irgi reikalingas kontaktinis mokymas, galėtų mokytis nuotoliniu būdu.
Jeigu leis techninės galimybės, internetas, organizuotume mišrų – nuotolinį ir kontaktinį – ugdymą. Tarkim, pusė klasės būtų mokykloje, o kita pusė namuose. Tie mokiniai, kurie bus namuose, galės matyti mokytoją ir su juo bendrauti nuotoliniu būdu“, – tikslus dėsto D. Žvirdauskas.
Nuotolinį mokymą vadina absurdu
Lietuvos tėvų forumo (LTF) pirmininkas Darius Trečiakauskas nuotolinio mokymo sistema nėra patenkintas. Jis mano, kad toks mokymo būdas netinkamas pradinių klasių mokiniams.
„Įsivaizduokit, kad šeimoje auga pradinukai: vienas pirmokas, kitas trečiokas. O jei dar koks ketvirtokas, penktokas. Apie kokį nuotolinį mokymą tokio amžiaus vaikams mes galim šnekėti?
Vadinasi, tėvai turi neiti į darbą, sėdėti su vaikais ir kartu mokytis. Kažkoks absurdas“, – piktinasi LTF pirmininkas D. Trečiakauskas.
Teigia, kad vaikams pavojaus nėra
D. Trečiakauskas teigia, kad vaikai gali mokytis įprastu būdu, nes koronavirusas jiems nėra pavojingas. Jo teigimu, apsaugos priemonės reikalingos tik vyresnio amžiaus mokytojams.
„Pasaulio mokslininkai pateikia informacijos, kad koronavirusas mažiausiai paveikia vaikus. Lygiai taip pat kaip vėjaraupiai ar raudonukė. Jeigu tėvai žino, kad kur nors pas kaimynus užsikrėtė vaikas, dažniausiai veža vaikus, kad jie persirgtų ir įgytų imunitetą būdami maži, o ne vyresniame amžiuje.
Apsaugos priemonės reikalingos gal tik mokytojams, kurie yra rizikos grupėje“, – sako D. Trečiakauskas.
Tikina, kad mokyklos rekomendacijų neįgyvendins
D. Trečiakauskas sako neabejojantis, kad rekomendacijų mokykloms nepavyks įgyvendinti.
„Šnekama apie tokias priemones kaip 2 metrų atstumas ar nesusikertantys srautai. Mes neturime mokyklų, kurios būtų stadionuose ir ten galėtų būti penkios klasės skirtinguose kampuose. Visi puikiai žinome, kokios mokyklose yra erdvės ir klasės, kiek klasėse vaikų. Fiziškai neįmanoma užtikrinti, kad tarp vaikų būtų atstumas“, – įsitikinęs jis.
LTF pirmininkas pasakoja, kad dauguma tėvų mokslo metams ruošiasi įprastai. Jo teigimu, neramina tik situacijos neapibrėžtumas.
„Mūsų valdžia kaip pranašai iš anksto gali nuspėti, kad bus antroji koronaviruso banga, kas yra sunkiai suvokiama ir apibrėžiama. O ten, kur galima sudėlioti konkretų veiksmų planą, nieko nevyksta.
Pateikiamos tik rekomendacijos „iš oro“ ir kurių neįmanoma įgyvendinti. Tokiu atveju, kaip suprantu, ministerija „nusiplaus rankas“, kad pateikė rekomendacijas, o mokyklos jų nevykdė“, – priduria LTF pirmininkas.
Mokslo metų pradžios šventė mokyklose vyks kaip įprastai – rugsėjo 1 d. laikantis nustatytų saugumo reikalavimų dėl renginių organizavimo. ŠMM rekomenduoja šventę organizuoti lauke.
