• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuo 2025-ųjų pokyčių sulauks ir švietimo sektorius. Keičiasi egzaminų išlaikymo riba, o stojant į aukštąsias mokyklas konkursinio balo reikalavimai bus kitokie.

Nuo 2025-ųjų pokyčių sulauks ir švietimo sektorius. Keičiasi egzaminų išlaikymo riba, o stojant į aukštąsias mokyklas konkursinio balo reikalavimai bus kitokie.

REKLAMA

Šie pokyčiai turės įtakos abiturientų pasirengimui, egzaminų laikymo procesui bei stojimo sąlygoms. Naujienų portalas tv3.lt kviečia susipažinti su naujovėmis švietimo srityje.

Egzamino išlaikymo riba

Iki 2025-ųjų brandos egzaminas buvo laikomas išlaikytu, jei mokinys surinkdavo bent 16 taškų iš 100 galimų. Nuo 2025-ųjų egzamino išlaikymo riba keičiasi ir kartelė auga – norint išlaikyti teks brandos egzamine surinkti bent 35 taškus.

Egzaminų taškai į balus bus konvertuojami pridedant 5 vienetus prie surinktų taškų. Taip bus apskaičiuotas galutinis balų skaičius. Pavyzdžiui, jei abiturientas surinks 35 taškus, tai atitiks 40 balų, o surinkus 55 taškus – 60 balų.

REKLAMA
REKLAMA

Iki 40 % įvertinimo (t. y. iki 40 taškų) bus galima surinkti dar prieš pagrindinę egzaminų sesiją, per tarpinius patikrinimus III ir IV gimnazijos klasėje. Likusius 60 % (iki 60 taškų) bus galima surinkti pagrindinės sesijos metu.

REKLAMA

Kaip ir pernai, taip ir šiemet stojant į aukštąsias mokyklas, teks išlaikyti matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros bei kito pasirinkto dalyko A arba B kurso valstybinius brandos egzaminus. Tai galioja planuojant stoti tiek į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės nefinansuojamas vietas. Pasikeitimas negalioja stojant į meninės krypties studijas.

Nuo 2025-ųjų taip pat būtina pasirinkti A kurso valstybinį brandos egzaminą, jei dalyką mokinys mokėsi A kursu. 

REKLAMA
REKLAMA

Iki šiol jei dalykas turėjo kursą, mokinys galėjo laisvai rinktis laikyti A arba B kurso valstybinį brandos egzaminą, nepaisant to, kokiu kursu dalyką mokėsi.

Egzaminų vidurkio reikalavimai stojant į aukštąsias mokyklas

Nuo 2025 metų trijų (stojant į menines krypties studijas arba po trumposios pakopos studijų – dviejų) privalomų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų vidurkis turės siekti 41–50 balų iš 100 galimų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Aritmetinis egzaminų vidurkis turės atitikti pagrindinį mokymosi pasiekimų lygį, jei stojama į universitetus, arba būti ne mažesnis nei patenkinamas, jei stojama į kolegijas.

Stojant į universitetus, reikalingų egzaminų išlaikytų įvertinimų vidurkis turės būti bent 50 balų, o stojant į kolegijas – mažiausiai 41 balas.

Visi stojantieji taip pat privalės pasiekti aukštųjų mokyklų nustatytą minimalų stojamąjį konkursinį balą.

REKLAMA

Egzaminų vertinimo koeficientai

Egzaminų, priklausomai nuo kurso sudėtingumo, įvertinimai bus perskaičiuojami taikant koeficientus: B kurso rezultatas dauginamas iš 0,7, o A kurso – iš 1,1. Matematikos ir lietuvių kalbos bei literatūros egzaminai nuo 2025 metų bus organizuojami pagal vidurinio ugdymo bendrojo (B) ir išplėstinio (A) kurso programas.

Sudarant konkursines eiles A ir B kursų egzaminų rezultatai turės skirtingus svorius. Lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminų A kurso rezultatai bus perskaičiuojami kaip sudarantys 110 % standartinio valstybinio brandos egzamino įvertinimo, o B kurso – kaip sudarantys 70 %.

REKLAMA

Šis santykis buvo nustatytas atsižvelgiant į A ir B kursų turinio bei sudėtingumo skirtumus. 

Brandos egzaminų skaičiaus ribojimo atsisakymas

Nuo 2025 nebebus ribojamas brandos egzaminų skaičius.

Svarbu, kad brandos egzaminą galima laikyti tik tų dalykų, kurių mokintys mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą bei būtina iš to dalyko turėti patekinamą metinį įvertinimą.

naikinkim lietuvius studentus, prisiveš indų už pinigus.
Viduriavimas (ir smarkus) reformomis
Viduriavimas (ir smarkus) reformomis
Kiek galima tiresti visokiais pokyčiais ir reformomis...? Mes gi suprantame, kad kiekveina valdžia nei trupinio nesiekia realaus ugdymo kokybės gerinimo, visoms realiai rūpi tik kiek eis pavogti refirmoms skirtų pinigų, kiek čia įsidės sau į kišenę, kiek galima bus atseikėti į partijos "obščiaką" ir kaip tą reikės gražiai nekaltai parodyti per žiniasklaidą. VISKAS! JOKIŲ KITŲ TIKSLŲ NĖRA IR NIEKADA NEBUVO. Už tai gaunasi reformų tryda, kuri duoda tai, kad Lietuvos mokinių pasiekimai yra baisiausi Europoje.
Kaip diena , taip naujiena. Visi rašo , kad vadovėlių neduoda iš ko mokintis , net nėra kas tuos vadovėlius ruoš , o čia aukščiausio lygio perversmus daro . Ar ne juokinga ?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų