Simona PUŽAITĖ
Šiandien šalies abiturientai pradeda laikyti lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbų įskaitas. Pagrindinė šių metų egzaminų naujovė – bendras lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Šiauliuose mažėja moksleivių, besirenkančių rusų, vokiečių kalbos egzaminus.
Abiturientų skaičius mažėja
Abiturientas brandos atestatui gauti privalo išlaikyti du egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros bei vieno laisvai pasirinkto dalyko iš valstybinių matematikos, istorijos, geografijos, biologijos, chemijos, fizikos, informacinių technologijų, užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) arba mokyklinių gimtųjų kalbų (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių), muzikologijos, menų ir technologijų egzaminų.
Iš viso abiturientai galėjo rinktis laikyti ne daugiau kaip penkis egzaminus, o iš viso laikyti ne daugiau kaip šešis.
Šiemet pagrindinės brandos egzaminų sesijos metu Šiauliuose bus vykdoma 11valstybinių ir 5 mokykliniai brandos egzaminai. Mieste jau ketverius metus nėra prancūzų kalbos egzamino.
Šią savaitę paaiškės, į kokius egzaminų centrus bus nukreipti moksleiviai. Šiauliuose yra 52 valstybinių ir 38 mokyklinių egzaminų centrai.
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, šiemet egzaminus ketina laikyti 1833 (96,6 proc.) miesto abiturientai (pernai – 2120). Didžiąją dalį sudaro einamųjų metų abiturientai – 1743. Iš jų 1266 – gimnazijų ir vidurinių mokyklų (pernai – 1505) ir 477 – kitų mokyklų (pernai – 556). Ankstesnių laidų (neturinčių brandos atestato) abiturientų – 50 (pernai – 31). Ankstesnių laidų (eksternų), turinčių brandos atestatą, bet norinčių papildomai laikyti (ar perlaikyti) egzaminus – 40 (pernai – 28).
Brandos egzaminų bazine mokykla paskirta Juliaus Janonio gimnazija. Už kiekvieną pasirinktą dalyko brandos egzaminą eksternas sumoka 50 litų.
Menai – 7 krypčių
Apie šių metų brandos egzaminų naujoves papasakojo Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus Formaliojo ugdymo poskyrio vyriausioji specialistė Edita Minkuvienė.
– Šiandien abiturientams prasideda lietuvių ir užsienio kalbų įskaitos. Ar šioje srityje šiemet yra pakitimų?
– Įskaitas laiko einamųjų metų abiturientai arba tie, kurie dar nėra jos išsilaikę. Privaloma lietuvių kalbos įskaita, o užsienio kalbos įskaita privaloma laikant užsienio kalbos egzaminą. Potemes moksleiviai buvo pasirinkę iš anksto, jau vasario mėnesį.
Pati įskaitų vykdymo tvarka išliko tokia pat. Kadangi nuo šių metų pakeistas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, pakeista ir įskaitos programa.
Nebeliko kompiuterinio raštingumo įskaitos. Iki šių metų įskaitą abiturientai galėjo pasirinkti laisva valia, nepriklausomai nuo to, ar norėjo laikyti informacinių technologijų egzaminą.
Nutarta, kad įskaitą laikyti nebetikslinga – yra įvairiausi kompiuterinio raštingumo kursai.
– Pagal brandos egzaminų tvarkaraštį nuo kovo 8 dienos iki gegužės 29 dienos vykta mokykliniai menų ir technologijų egzaminai. Ar čia esama naujovių?
– 2013 metais pirmą kartą vykdomas menų egzaminas. Anksčiau buvo atskiri muzikos ir dailės egzaminai. Nuspręsta, kad menus reikėtų apjungti.
Menų egzamine dvyliktokai pasirenka vieną iš 7 menų krypčių: dailė, muzika, teatras, šokis, fotografija, grafinis dizainas, filmų kūrimas. Iš tos krypties moksleivis per beveik du mėnesius turi parengti kūrybinį produktą, darbo aprašymą, tai pristatyti vertinimo komisijai.
Stojant į menų krypties specialybes menų egzaminas dažniausiai yra privalomas.
Technologijas paprastai renkasi tie moksleiviai, kurie neketina studijuoti aukštojoje mokykloje.
Egzaminas – elektroninėje erdvėje
– Kokios pagrindinės šių metų egzaminų naujovės?
– Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas – kėlęs labai daug diskusijų visus metus. Nuo šių metų lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų abiturientai laikys vienodą privalomą lietuvių kalbos egzaminą.
Naujasis egzaminas yra trumpesnis – truks 4 valandas. Dviejų dalių gimtosios kalbos egzaminas trukdavo 5,5 valandos. Išvargdavo ir mokiniai, ir vykdytojai.
Egzamino struktūra – paprastesnė. Abituriento užduotis – pasirinktinai samprotavimo ar literatūrinis rašinys. Kiekvienai temai yra 7 autoriai, vieno jų kūrybą reikės interpretuoti.
Samprotavimo rašinyje iškeltos problemos, o moksleivis pagal pasirinktą problematiką, remdamasis savo patirtimi, žiniomis, skaityta literatūra, turės ieškoti sprendimo būdo, atskleisti problemą.
Valstybinio egzamino privaloma apimtis lietuviškų mokyklų abiturientams – 500-600 žodžių, mokyklinio – 350-400 žodžių. Tautinių mažumų mokykloms vienintelė lengvata – nuleista vertinimo normos kartelė, reikalaujama mažesnė rašinio apimtis.
Šiemet pirmą kartą informacinių technologijų valstybinis egzaminas bus vykdomas elektroninėje sistemoje. Visos užduotys bus pateiktos kompiuteryje.
Vykdytojai baiminasi, kad technika „nepavestų“. Dėl techninių nesklandumų numatyta kaip elgtis, kad nenukentėtų moksleiviai ir tai neturėtų įtakos egzaminų rezultatams.
Šis egzaminas yra bandomasis, nes svarstoma kitąmet mažesnius egzaminus taip pat vykdyti elektroninėje erdvėje.
Populiariausias – anglų kalbos egzaminas
– Kokius egzaminus renkasi abiturientai?
– Mažėja mokyklinių egzaminų skaičius. Ko gero, ateityje jų visai bus atsisakyta. Jei žiūrėsime šiauliečių pasirinkimus, iš pasirenkamųjų dalykų išlieka tie patys populiariausi egzaminai – anglų kalba (853), istorija (728), matematika (714).
Šiais metais, lyginant su 2012 metais, augo skaičius moksleivių, pasirinkusių informacinių technologijų egzaminą – 134 (pernai – 115).
Turime problemą su užsienio kalbomis – vokiečių, rusų kalbos nyksta. Pavyzdžiui, vokiečių kalbos egzaminą laikyti pasirinko tik 9 Šiaulių miesto abiturientai, visoje apskrityje – 24.
Rusų kalbos egzaminą Šiaulių apskrityje laikyti pasirinko 61 abiturientas, iš jų 34 – Šiaulių mieste.
– Kaip šiemet vyks dešimtokų lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas?
– Nuo 2012 metų pasiekimų patikrinimas tapo privalomas gauti pagrindinio išsilavinimo dokumentą. Patikrinimas yra tarsi slenkstis, norint pereiti į aukštesnį etapą.
Patikrinimo raštu ir žodžiu laiką nustato konkrečios mokyklos direktorius. Daugelyje mokyklų jis vyksta kovo pabaigoje – balandžio pradžioje.
– Ar bus keičiamos Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrojo priėmimo sąlygos 2014 metams, sukėlusios dabartinių vienoliktokų nepasitenkinimą?
– Šią naują tvarką Švietimo ir mokslo ministerija atšaukė, bet ar ji vėl nebus atstatyta – prognozuoti sunku.
Dauguma laikys tris arba keturis egzaminus
Nacionalinis egzaminų centras apibendrino kandidatų, ketinančių laikyti brandos egzaminus, pasirinkimą.
Prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 39980 kandidatų (2012 metais – 44852 kandidatai). Tai 4872 kandidatais mažiau negu praėjusiais metais (apie 10 proc.).
Dauguma jų laikys tris (14430 kandidatų) arba keturis egzaminus (12057 kandidatai). Visus šešis egzaminus yra pasiryžę laikyti 325 kandidatai.
Šiemet daugiau abiturientų rinkosi informacinių technologijų ir gamtos mokslų valstybinius brandos egzaminus.
Jau antrus metus iš eilės didėja technologijų mokyklinio brandos egzamino populiarumas.
Populiariausių valstybinių brandos egzaminų eilutėje po privalomo valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino šiemet, kaip ir pernai, rikiuojasi: valstybinis užsienio kalbos (anglų) egzaminas – 16 998 kandidatai, valstybinis istorijos – 16 213 kandidatų, valstybinis matematikos – 15 973 kandidatai.
Pirmasis pagrindinės sesijos valstybinis brandos egzaminas – užsienio kalbos (anglų) – vyks gegužės 25 dieną, o paskutinis – informacinių technologijų – birželio 19 dieną.
