Ekspertų teigimu, Lietuvoje narkotikų vartojimo pasekmės jau pasiglemžia ir itin jaunų žmonių gyvybes, o kreiptis pagalbos nori tikrai ne visi.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) specialistai, remdamiesi 2020 m. surinktais duomenimis ir 2019 m. balandžio pradžioje atlikto alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimo (ESPAD) rezultatais. Jame dalyvavo beveik 25 tūkst. 15-16 metų moksleivių. Apie 2,4 tūkst. jų buvo iš Lietuvos.
Kaip rodo tyrimo duomenys, 19 proc. apklaustų mokinių prisipažino bent 1-2 kartus bandę kokių nors narkotikų, iš jų – 21 proc. vaikinų ir 18 proc. merginų. Tarp moksleivių plinta ir tokios narkotinės medžiagos kaip LSD, haliucinogenai, ekstazi, kokainas.
„Problema, kad jau mokykliniame amžiuje pradedami vartoti preparatai, kurie kelia nerimą tiek medikams, tiek ekspertams, tiek mokytojams“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu kalbėjo NTAKD direktorius Renaldas Čiužas.
Jis taip pat pasidžiaugė, kad nors jaunimo vartojimas kelia nerimą, pastaraisiais metais pastebimas mažesnis naujų narkotinių medžiagų rinkoje atsiradimas. NTAKD specialistai taip pat nerimą keliančia tendencija vadina tai, kad ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje atsiranda suklastotų medikamentų, tokių kaip „Xanax“ tablečių.
Populiariausios jaunimo tarpe – kanapės
NTAKD tyrimas atskleidė, jog populiariausia moksleivių vartojama narkotinė medžiaga – kanapės. Kaip teigia R. Čiužas, 24 proc. apklaustų moksleivių neslepia, jog gali lengvai gauti kanapių, o 4 proc. Lietuvos mokinių patenka į aukštos rizikos kanapių vartotojų kategoriją.
„Tai kelia klausimų, ką daryti ir kokių veiksmų imtis, kad tas prieinamumas mažėtų arba pagal galimybę būtų visai išnykęs. {...} Informacijos, kur įsigyti jie gali tiesiogiai nebuvo, tačiau iš neformalių pokalbių suprantama, kad pasiūla praktiškai gali būti ir mokyklos kieme. Yra tarpininkų, platintojų, kurie ateina į mokyklos teritoriją ir gali pasiūlyti kvaišalų“, – aiškino R. Čiužas.
Labiausiai rinkoje paplitę sintetiniai kanabinoidai („spaisai“, „K2“, „sintetinė marihuana“, „chimkė“) bei sintetiniai katinonai („miau miau“, „dronai“, „mefedronai“, „mefai“). Sintetinius kanabinoidus bent kartą vartojo 4,5 proc., o katinonus – 0,9 proc. apklaustų jaunuolių.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Toksikologijos centro vadovas, gydytojas toksikologas dr. Robertas Badaras atkreipė dėmesį ir į tai, jog jaunimas neretai suranda išradingų būdų, vartoti nelegalias medžiagas.
„Yra pozicijų, kuriose mes pirmaujame ir aš kalbu apie elektronines cigaretes. {...} Statistika yra negailestinga, yra daugybė studijų, rodančių, kad būtent elektroninės cigaretės yra naudojamos ne tik legaliems užpildams, bet ir medžiagoms, kurios vadinamos nelegaliomis. Tarp jų – ir sintetiniams kanabinoidams vartoti“, – pasakojo jis.
Baisiausias narkotikų efektas – sąlyginai maža kaina
R. Badaro teigimu, naujosios tarp jaunimo plintančios narkotinės medžiagos turi kiek subtilesnius pašalinius efektus nei klasikinės. Kurį laiką jų esą iš viso galima nepastebėti.
„Ypač kalbant apie paauglius – artimieji neretai daro viską, kad tik nepastebėtų. Tiesa yra tokia bauginanti, kad norisi jos nematyti.
Tačiau požymiai yra tie patys – keičiasi nuotaikos, dienos-nakties režimas, dėmesys, susikaupimas mažėja. Atsiranda naujų pažįstamų ratas, dingsta seni buvę interesai. Ir po truputį, lyg netyčia, pradeda trūkti pinigų“, – aiškino toksikologas.
Sintetinių kanabinoidų ir kitų naujų medžiagų pats baisiausias efektas, pasak R. Badaro, yra sąlyginai maža jų kaina: „Tai didina jų reliatyvų prieinamumą. Pasiūla yra didelė“.
Svarbiausia, toksikologo nuomone, pripažinti problemą ir nebijoti kreiptis pagalbos.
„Situacija yra geresnė nei buvo prieš porą ar trejetą metų, bet norisi, kad ji labiau gerėtų. {...} Paauglių švietimas, kuo tai gali baigtis ir kuo rizikingi tokie gana nekaltai atrodantys bandymai su tomis pačiomis elektroninėmis cigaretėmis ir cheminiais preparatais. {...} Pirmas motyvas, kodėl paaugliai bando yra smalsumas“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo R. Badaras.
Mirtis gresia ir jauniems žmonėms
Eksperto teigimu, sintetinių kanabinoidų vartojimas moksleivių tarpe gali turėti labai skaudžių ir netgi mirtinų pasekmių, o kai kuriais atvejais aukos būna itin jaunos:
„Vieni juos vartoja galvodami, kad įsigijo natūralų produktą, kiti sąmoningai. Hemoraginiai insultai (kraujo išsiliejimas į smegenis – aut. past.) nesulaukus dvidešimties jau pasitaiko ir Lietuvoje“.
Nuo 2002 m. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras yra iš viso suskaičiavęs apie 790 naujų narkotinių medžiagų. Toksikologas R. Badaras pripažįsta, jog neretai į ligoninę atvyksta narkotikais apsinuodiję jauni žmonės, tačiau esą ne visuomet pavyksta atpažinti, kokią tiksliai medžiagą jie vartojo ir kokį gydymą reikėtų taikyti:
„Praktiškai tik taip ir būna. Nes jeigu norėtume sužinoti tiksliai, mums reikėtų teismo medicinos ekspertize nustatyti. {...} Turime šiokią tokią analizę – iki 20 medžiagų galime nustatyti ekspres testu. {...} Iš 800 tai nėra daug“.
Jis sako besitikintis, kad jau šiemet Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija paleis projektą, kurio dėka visą parą bus galima daryti toksikologinius tyrimus ir lengviau diagnozuoti galimas apsinuodijimo narkotinėmis medžiagomis priežastis.
Viena priežasčių – tėvų dėmesio trūkumas
Pasak NTAKD direktoriaus R. Čiužo, pačios geriausios priemonės, siekiant išvengti jaunimo narkotikų vartojimo, būtų prevencija ir švietimas. Visgi, jos Lietuvoje esą ne visuomet veikia taip, kaip turėtų.
„Kalbant su ekspertais ir diskutuojant, negalima sakyti, jog Lietuvoje nieko nėra ir niekas nevyksta. Tačiau kalbant apie prevencines programas – galbūt ne visos programos, kurios efektyviai veikia užsienyje yra adaptuotos ir Lietuvoje“, – samprotavo R. Čiužas.
Jis išskyrė ir tai, kad prie jaunimo svaiginimosi problemos iš dalies prisideda ir jų tėvai:
„Nepakankamas tėvų dėmesys savo vaikams, jaunimui. Ką jie veikia, kur jie veikia? Dažniausiai skiriami pinigai, vadinamieji dienpinigiai, o kaip jie panaudojami ir kaip leidžiamas laisvalaikis ne visada domimasi. {...} Supratimą, žinojimą tikrai reikėtų plėsti“.
Šiuo metu Lietuvoje priverstinio gydymo nuo priklausomybės narkotikams nėra, tad kol kas ne visi su šia liga kovojantys moksleiviai ir vyresni žmonės pasirenka gauti pagalbą. Prevencines programas pagal įstatymą privalo teikti šalies mokyklos, tačiau čia, pasak E. Čiužo, kartais pritrūksta kompetencijų.
„Kai kurios programos veikia tikrai efektyviai, bet ne visada kompetentingi asmenys tai daro. Žmonės turi turėti tinkamą parengimą ir tinkamą informaciją kaip tai perteikti, kad tai netaptų mokymas ir parengimas, kokius narkotikus vartoti, bet kaip kovoti su pasekmėmis. {...} Galbūt reikalingos tam tikros modifikacijos, korekcijos“, – žurnalistams pasakojo R. Čiužas.
Pagalbos kreipiasi ir jauni, ir seni
Su priklausomybėmis praktikoje dirbantis „Aš Esu“ bendruomenės vadovas, kunigas Kęstutis Dvareckas sako, kad labiausiai neramina tai, jog dažniausiai tenka susidurti su itin jaunais žmonėmis, turinčiais įvairių gretutinių problemų. Tuomet esą sunku žinoti, kaip jiems tiksliai padėti.
Pasak kunigo, neretai nuo naujoviškų kvaišalų priklausomi asmenys susiduria su psichinėmis problemomis – balsais galvoje, regėjimais.
„Skambina mama, kuri sunerimusi dėl savo abiejų sūnų. Sako: „Noriu abudu sūnus pas jus patalpinti“. Pasakiau, kad visų pirma jie turi patys norėti ir abiejų tikrai nepajėgsime priimti – yra kitos bendruomenės, sveikiau, kai broliai sveiksta atskirai.
Sako: „Noriu tada pirmiau tą vyresnį, kuris velnius mato“. Nes jaunesnis mato dangaus būtybes, todėl dėl jo ramiau. Supranti tada, kokiame skausmingame pasaulyje žmonės gyvena“, – pasakoja kunigas.
Visgi, K. Dvarecko teigimu, pasitaiko ir sėkmės istorijų:
„Įkvėpia susitikimai su žmonėmis, kurie tikrai praėjo didžiausius slėnius ir šiandien gyvena kitaip, džiugindami savo artimuosius, visuomenę. {...} Nežinau, kiek galiu dalintis istorijomis, kad žmonės neatpažintų savęs, nes mes jiems žadame anonimiškumą“.
Pasak jo, pagrindinis dalykas visose sėkmės istorijose – didelės pastangos. Greitų rezultatų ieškojimas esą tik pastumia į „burtininkavimus ir užkalbėjimus“. K. Dvareckas neslepia, jog pagalbos dažniausiai kreipiasi ne patys ligoniai, bet jų artimieji. Nuo priklausomybių kenčiančių asmenų amžius esą yra įvairus – nuo nepilnamečių iki pensinio amžiaus žmonių.
NTAKD informavo, kad reabilitacijos projektams, kurie padeda žmonėms atsisakyti priklausomybių, 2019 metais skirta 1,7 mln. eurų, 2020 metais – 1,5 mln. eurų.
