„Vaikui vien tas prasiblaškymas, kad ateitų mokytoja iš mokyklos, ir pasėdėtų tris kartus, tris valandas kokias, bent porą kartų per savaitę, tai būtų visai kitoks variantas. Vaikui pabuvimas su kažkuo kitu, ne tik su manim dvidešimt keturias valandas per parą. Kadangi mes čia neregistruoti, mums niekas nepriklauso, tai nepriklauso ir mokykla“, - guodžiasi ligonio mama.
Paaiškėja, kad mokytojų dirbančių su ligoniais netrūksta. Tačiau jie dirba tik su pacientais, daugiau nei dešimt dienų gulinčiais ligoninėje. Santariškių ligoninėje sergančius moksleivius lanko apie dvidešimt tokių pedagogų, ir pamokos vyksta čia beveik taip pat, kaip ir bendrojo lavinimo mokykloje. Tad išsisukti net ir nuo dvejeto mažiesiems nepavyksta. Skiriasi tik ugdymo trukmė, vietoj įprastų keturiasdešimt penkių minučių pamoka ligoninėje trunka keturiasdešimt. Ir vaikams šių pamokų, kaip sako ne tik sergančiųjų tėvai, bet ir gydytojai – labai reikia. Ir nesvarbu, kad kartais mokytojus tenka ir atšaukti. Mat kartais šie moksleiviai labai prastai jaučiasi.
„Būna visko. Kai jiems būna sunku, tai ir nevyksta pamokos. Paskui vėl vyksta“, - pasakoja ligoninėje gydomo berniuko motina Jurgita Petrėnaitė.
Ir į namus šie mokytojai sako pasiruošę ateiti, tačiau čia pat priduria, kad dėl spragų įstatymuose to padaryti negali.
„Eiti į namus mokytojai negali. Tai nėra reglamentuota. Nuostatose, ligoninių mokyklose to nėra. Bet siekiama, kad vaikas neatsiliktų nuo mokymosi programos. Bet tvarkaraštis individualus sudaromas, ir vaikas mokomas pačioje ligoninėje“, - aiškina Vilniaus sav. Švietimo sk. laikinoji vedėja Kristina Cibulskytė.
Švietimo ir mokslo ministerija sako, esą nėra įstatymų neleidžiančių mokytojams lankytis laikinuosiuose sergančių vaikų namuose. Tiesiog tėvai turi per mažai informacijos, kaip išsikviesti mokytoją į namus.
O dar didesnė kaltė mokyklų, kurioms priklauso sergantys vaikai. Mokymas namuose brangiai kainuoja. Vidutiniškai vieno vaiko mokymas kainuoja tiek kiek pusės klasės. Tad daugelio mokyklų, iš kurių į Vilnių atvažiuoja gydytis, pedagogai nesuka sau galvos dėl vieno ar kito mokinio ugdymo.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.