Nėra žodžių, tinkamų vykstančiai savivalei apibūdinti. Internete sklando juokelis: „Dugną pasiekėme – kasamės giliau...“ Net rinkimai nebeatbaido pelno ištroškusių monopolijų.
Negautas šilumą tiekiančios bendrovės „Vilniaus energija“ pajamas vilniečiai turėtų kompensuoti per trejus metus. Apie tai nedrąsiai pranešė naujoji Vilniaus miesto galva Raimundas Alekna.
Biurokratinis aparatas, lyg gerai uždažyta sistema, įsisuko ne juokais. Pinigų iš gyventojų tikrai surinks. R. Alekna prabilo lyg Ilfo ir Petrovo personažas iš „Dvylikos kėdžių“. Ten aprašytas herojus, pramintas kukliuoju vagimi. Jam buvo gėda, tačiau nustoti vogti iš senučių jis negalėjo... Ne, Vilniaus meras nėra vagis – pats, asmeniškai. Vis dėlto jis mato, kad vagiama, o tiksliau – atvirai plėšikaujama, tačiau vis tik tyli, kukliai nuleidęs akis.
Ne vien tik meras lauke karys. Mūsų populiariosios prezidentės paskirta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) vadovė Diana Korsakaitė stebėtinai klusniai vykdo monopolininkų užgaidas. Mat VKEKK pernai gruodį konstatavo, kad nuo 2009 metų spalio iki 2010-ųjų spalio dėl faktinių į šilumos kainą įskaičiuotų kuro ir pirktos šilumos kainų skirtumo susidarė daugiau negu 41 mln. litų nepadengtų kuro sąnaudų. Komisijos sprendimu, norint padengti šias sąnaudas, per vienus metus nustatyta 1,75 ct/ kWh (su PVM) kompensacija. Ir tai jau ne pirmas toks VKEKK akibrokštas. Ir vėl atseit kalti negeri įstatymai, tik ne patys politikai ir pareigūnai, gaunantys pavydėtinas algas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bei nesirūpinantys egzistenciniu klausimu „su kuo valgyta druska“.
Tiesiog bjauru visa tai girdėti ir matyti! Girdėti ir matyti šį visuotinį valdžios ištižimą, nuopuolį, o gal ir parsidavimą. O monopolijų antpelnius, kyšius, taip pat ir legalias pareigūnų ir politikų algas turėsime sukrapštyti mes, Lietuvos žmonės.
Atminkite, kad vilniečiai vis dar moka po 1,34 ct (be PVM) kompensaciją už faktines sąnaudas, kai 2008–2009 metais nebuvo didinama šilumos kaina. „Gera“ praktika sėkmingai tęsiama. Kompensacijų „Vilniaus energija“ reikalauja vėl, nors šį kartą jau turėjo galimybę perskaičiuoti šilumos kainą kiekvieną mėnesį. Vis dėlto to laiku nepadarė.
O žmonės jau ėmėsi niokoti šilumos apskaitos prietaisus. Kai kurie net sugalvojo gudresnių schemų, kad galėtų išvengti neproporcingai didelių mokesčių už šildymą. Šilumininkai pyksta – juk tai gryniausia vagystė! Tačiau kaip pavadinti monopolininkų elgesį? Normalia verslo praktika? „Kaltas tu vien tuo, kad norisi man valgyt“ – ištarė lyrinis herojus vilkas savo aukai.
Ir visa ši valdžios sankcionuota savivalė, begėdiškai plėšiant šalies gyventojus, vyksta prisidengus „įstatymų ir kitų norminių aktų“ uždanga. Atsijungti nuo centrinio šildymo vamzdžio iki šiol praktiškai neįmanoma. Mokėk, žmogau! Kainas nustato valdžios sudaryta komisija, visiškai neatsižvelgdama į žmonių pajamų vidurkį ir proporcingumo bei teisingumo principus. Mokėk, žmogau! Miesto valdžia išnuomojo turtą paslaptingiems privatininkams, kurie niekam neatsiskaito ir nerodo įmonės veiklos rodiklių. Mokėk, žmogau! Miesto taryba iki šiol nevykusiai vaidina bejėgius asiliukus. Mokėk, žmogau!
Negausi opozicija bando prieštarauti valdžios sprendimams. Iš esmės ta pati opozicija, kuri ir perdavė šilumos tinklus privatininkams.
