Pirmosios parodos kuratorė prof. Raminta Jurėnaitė teigė, jog atsirinkti eksponatus pirmajai parodai „Visas menas – apie mus“ buvo sudėtinga dėl kūrinių gausos: apsistota ties 71 autoriumi, o eksponuojamų darbų laikotarpis apims pastaruosius šešiasdešimt menų.
„Atsirinkti buvo sunku, gundė daugybė autorių. Iš viso parodoje 71 menininkas, perskaičiavau, iš viso 346 kūriniai. Norėjosi, kad per pirmą parodą žiūrovai pajustų rinkinio intensyvumą“, – antradienį muziejuje surengtoje spaudos konferencijoje sakė R. Jurėnaitė.
„Visi bijo, kad nebūtų rodoma per mažai tapybos. Tapybos bus daug, bet temos atskleidžiančios ir per piešinius, fotografiją, video programą. Tai atspindi pačią kolekcijos sudėtį, nes joje dominuoja tapyba, bet ne mažiau reikšmingi fotografijos ir grafikos, video kūriniai“, – kalbėjo dailėtyrininkė.
Muziejaus mecenatų D.. ir V. Butkų kolekcijoje yra sukaupta per 5 tūkst. kūrinių ir kolekcija vis pildoma.
„Kolekcija nėra visai pilna, aš asmeniškai dalyvauju visuose naujuose pirkimuose kūrinių. Kolekcija pildoma ir bus pildoma, ir to galo negali būti, nes priauga naujų menininkų, kurie verti būti kolekcijos dalimi“, – spaudos konferencijoje sakė V. Butkus.
Įvykių rinkodaros agentūros „UP“, organizuojančios MO atidarymą, vadovė Vilma Balčiūnienė sakė, kad per keturias MO atidarymo paras įvyks daugiau kaip 70 renginių, jie bus pritaikyti įvairioms amžiaus, socialinėms grupėms – nuo šeimų, jaunimo iki suaugusiųjų.
Taip pat MO bendradarbiaujant su kino teatru „Pasaka“ veiks kino salė, per mėnesį planuojama pademonstruoti per 30 filmų.
MO bus eksponuojama Lietuvos modernaus meno kolekcija nuo 1960 metų iki šių dienų, kurioje yra tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros, videomeno kūrinių.
Muziejus pradėtas statyti pernai pavasarį, prieš tai nugriovus čia daugiau nei penkis dešimtmečius stovėjusį kino teatrą „Lietuva“.
Pastatyti meno centrą vietoje kino teatro sumanė modernaus meno kolekcininkas, buvęs įmonių grupės „Fermentas International“ akcininkas V. Butkus. Jo bei partnerių įmonė „MMC projektai“ (buvusi „LKT projektai“) sklypą ir pastatą iš buvusių savininkų įsigijo prieš kelerius metus.
Architekto Danielio Libeskindo suprojektuotame beveik 3,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto muziejaus pastato pirmame aukšte yra holas su universalia sale, knygų parduotuvė, kavinė, saugyklos, o antrame – mažoji parodų salė bei skaitykla, administracinės patalpos. Pagrindinė ekspozicijų salė bus įrengta trečiame aukšte. Muziejuje taip pat numatoma įrengti atvirą stogo terasą bei skverą prie pastato.
Statybos finansuotos privačiomis D. ir V. Butkų lėšomis. Anksčiau V. Butkus yra minėjęs, kad visa projekto vertė siekia 15 mln. eurų, iš jų vien modernizmo kolekcijos suformavimas kainavo apie 4 mln. eurų.
Kino teatras „Lietuva“ buvo pastatytas 1965 metais, 1997 jis rekonstruotas. Teatras galutinai uždarytas 2005-aisiais, po kelerius metus trukusio privatizacijos proceso bei vykusių diskusijų tarp Vilniaus savivaldybės bei Kultūros ministerijos dėl tolesnės jo veiklos. Pastatą įsigijusi bendrovė „Rojaus apartamentai“ ketino čia statyti butus, komercines patalpas, taip pat skelbė apie planus įrengti kino sales. 2006-aisiais kilo protestų banga dėl kino teatro planuojamo griovimo, kelerius metus verslininkai bylinėjosi su protestuotojais dėl žalos atlyginimo.
