„Šiuo metu prokuratūra neturi pagrindo manyti, kad spėjamu informacijos apie ikiteisminį tyrimą perdavimu būtų buvusi padaryta žala susijusiam ikiteisminiam tyrimui, taip pat neturime jokių duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką arba tarnybinį pažeidimą, todėl atitinkami tyrimai nėra inicijuoti“, – portalui tv3.lt teigė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
Buvęs Seimo narys K. Bartoševičius prašymą atsistatydinti iš Seimo nario pareigų Vyriausiajai rinkimų komisijai atsiuntė sausio 20 dieną, penktadienį, 20 val. Lietuvos laiku, pats būdamas komandiruotėje Čilėje.
Kadangi parlamentaras po Čilės planavo komandiruotę į Indiją ir pats Seimo valdybos paprašė viena diena sutrumpinti pirmąją komandiruotę, kad būtų spėjama į antrąją, tad sprendimas trauktis būnant Čilėje indikuoja skubą.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen su prašymu inicijuoti neeilinę sesiją dėl Seimo nario neliečiamybės panaikinimo kreipėsi pirmadienį.
Pirmajame generalinės prokurorės laiške nebuvo minima K. Bartoševičiaus pavardė, tik nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 15 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei jaunesnio nei 16 m. asmens tvirkinimo. Galimai taip siekta informacijos saugumo užtikrinimo.
Antrajame generalinės prokurorės rašte tą pačią dieną patikslinama, kad bus prašoma naikinti K. Bartoševičiaus teisinį imunitetą.
Pats K. Bartoševičius tuo metu jau buvo paskelbęs apie pasitraukimą iš Seimo „dėl asmeninių priežasčių“, nors jo mandatą Vyriausioji rinkimų komisija panaikino sausio 24 dieną, tai yra antradienį.
Jeigu K. Bartoševičius būtų suskubęs pasitraukti iš Seimo anksčiau, Generalinei prokuratūrai nebūtų reikėję kreiptis į Seimą dėl neliečiamybės panaikinimo, tad visuomenė galėjo ir nesužinoti apie ikiteisminį tyrimą dėl pedofilijos prieš vaikus, kuriame figūruoja dabar jau buvęs Seimo narys K. Bartoševičius.
Opozicijoje dirbantis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis su naujienų agentūra ELTA pasidalijo įtarimais, kad K. Bartoševičiui informacija apie ikiteisminį tyrimą galėjo nutekėti iš teisėsaugos institucijų per konservatorių vadovybę – arba partijos lyderį Gabrielių Landsbergį, arba premjerę Ingridą Šimonytę.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis G. Landsbergis tokias kalbas kategoriškai paneigė.
Generalinei prokuratūrai nepradėjus tyrimo, mažėja galimybės išsiaiškinti, kas nutekino informaciją K. Bartoševičiui, kad šis suskubo trauktis iš parlamento.
K. Bartoševičius iki išryškėjant situacijai taip pat nebuvo apklaustas tyrime kaip liudytojas ar kaip specialusis liudytojas, nors tai įmanoma pagal teisės aktus, tačiau paprastai tyrėjai siekia, kad potencialūs įtariamieji nebūtų detaliai susipažinę su bylos medžiaga ir negalėtų iš anksto parengti savo gynybos strategijos.
Iki patekdamas į Seimą K. Bartoševičius įvairiose Kauno mokyklose dirbo mokytoju, 2012-2020 metais ėjo viešosios įstaigos Berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ direktoriumi, o 2011-2020 metais buvo mamos Juditos Bartoševičienės vadovaujamos viešosios įstaigos „Vilniaus džiazo klubas“ vadybininkas. Kalbama, kad įtarimai buvusį parlamentarą galėjo pasivyti iš laikotarpio iki Seimo.
Berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ meno vadovas Vytenis Miškinis portalui tv3.lt nesutiko atsakyti, ar jis pats buvo apklaustas kaip liudytojas ikiteisminiame tyrime dėl seksualinio vaikų prievartavimo ir tvirkinimo: „Čia konfidencialia informacija. Kol vyksta tyrimas aš neturiu teisės net savo dalyvavimo ar nedalyvavimo atskleisti. Tegul palieka klaustukas“.
Tačiau praktika rodo, kad jeigu asmuo įpareigojamas neatskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų, tai reiškia, kad toks žmogus jau buvo apklaustas.
