Tauragės, Telšių, Biržų, Kėdainių, Radviliškio ir Jurbarko urėdijose savaitgalį išliks penktos - tai yra aukščiausios klasės - miškų gaisringumas.
Generalinė miškų urėdija skelbia, kad kitose miškų urėdijose vyraus ketvirtos klasės miškų gaisringumas.
Miškų urėdijų pateiktais preliminariniais duomenimis, šiemet užregistruoti 108 gaisrai miškuose. Jų metu išdegė 24,6 hektarų plotas. 25 gaisrai kilo privačiuose miškuose.
2007 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruoti 167 miško gaisrai 31 hektarų plote.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, praėjusią parą buvo užgesinti 47 gaisrai atvirose teritorijose. Šią savaitę tokių gaisrų nuolat daugėjo.
,,Tai rodo, kad mūsų laukai ir miškai nuo šilto oro sausėja ir didėja jų gaisringumas, o taip pat parodo ir mūsų gyventojų neatsargų elgesį gamtoje, dėl ko dažniausiai ir kyla šie gaisrai“, - sako ugniagesiai.
Sinoptikai prognozuoja, kad ateinantis savaitgalis bus šiltas ir be lietaus, todėl tikėtina, kad daug žmonių jį praleis gamtoje.
Atsižvelgdami į prognozę, gelbėtojai prašo visų poilsiaujančiųjų miškuose elgtis atsargiai, nesukelti gaisrų ir neniokoti visų mylimos gamtos.
Dažniausiai gaisrus gamtoje sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę neužgesintą laužą.
Miške, kur yra daug greitai užsiliepsnojančių medžiagų - sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kur gausu deguonies prisotinto oro, viskas dega daug sparčiau.
Todėl nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį reikia užgesinti daug rūpestingiau negu įprastai.
Ypač didelį pavojų miškams kelia juose deginami laužai. Juos leidžiama kurti tik specialiose aikštelėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona. Tai iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta.
Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų. Negalima kurti didelių laužų, kai pučia stiprus vėjas, nes žiežirbos gali uždegti šalia esančius medžius. Esant sausam ir karštam orui, kūrenti miške laužus draudžiama. Paliekant laužą būtina įsitikinti, kad jis gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti vandeniu arba užberti žemėmis.
Dar viena su žmogaus veikla susijusi gaisrų miškuose priežastis - automobiliai ir kitos transporto priemonės. Kibirkštys, lekiančios iš automobilių, traktorių, miškovežių ir kitų transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių, gali uždegti sausą miško paklotę. Tad per sausrą į mišką geriau nevažiuoti.
Vykdami į mišką poilsiauti, reikia atkreipti dėmesį į oro ir gaisringumo prognozę, į miške ir poilsio aikštelėse esančias informacijos priemones, vykdyti visus miškininkų ir priešgaisrinės apsaugos darbuotojų nurodymus.
Pastebėjus miške beįsiplieskiantį gaisrą, nereikia praeiti abejingai pro šalį ir pasistengti jį užgesinti, nelaukiant, kol ugnis išplis į didesnius plotus.
Užsidegusią miško paklotę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais arba užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti žemėmis. Nepavykus ugnies užgesinti, nedelsiant reikia kviesti ugniagesius arba miškininkus ir mėginti jos plitimui užkirsti kelią - kastuvu ar lazdomis išrausti ne siauresnę kaip 0,5 metro mineralizuotą juostą.
Jeigu liepsna įsisiautėjo ir matoma, kad jos įveikti nepavyks, geriausia pasišalinti į tą pusę iš kur pučia vėjas. Blogiausiu atveju reikia kreiptis pagalbos į vietinius gyventojus. Jie padės greičiau susisiekti su specialiosiomis tarnybomis.
