Išvengiamos mirties konceptas, rašo Eurostatas, remiasi ta idėja, kad tam tikros mirtys (specifinėms amžiaus grupėms ir nuo specifinių ligų) gali būti „išvengtos“, t.y., jos nebūtų įvykę, jeigu laiku būtų suteiktas tinkamas gydymas.
Nejaučia simptomų
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Reabilitacijos klinikos vadovas Raimondas Kubilius nurodo, kad žmonės dažnai nesigydo dėl to, kad nejaučia ligos simptomų, o net ir juos pajautę dėl savo būdo neskuba gydytis.
„Daug kalbame apie tris pagrindinius tyliuosius žudikus – padidintą cholesterolio kiekį, padidintą cukraus kiekį kraujyje ir padidintą arterinį kraujospūdį. Tų veiksnių pacientai nejaučia, o kai gydytojas jau siūlo skirti gydymo priemones, dauguma pacientų galvoja, kad jie neblogai jaučiasi ir kad vaistų pradėti vartoti nereikia.
Lyginant su įprasta populiacija, kuri neturi rizikos veiksnių, to paciento, kuris turi rizikos veiksnius, tikimybė susirgti ir numirti jau didėja trim, penkiais, septyniais kartais daugiau, lyginant su tais pacientais, kurie neturi rizikos veiksnių. Tad tokių skaičiai nėra atsitiktiniai“, – tv3.lt sakė R. Kubilius.
Vyksta permainos
Pašnekovas pabrėžia, kad Lietuvoje jau daromi žingsniai, kad pacientai labiau gydytųsi: prieš dešimtmetį Lietuvoje pradėta vykdyti didelės rizikos asimptominių pacientų programa (kuomet liga randama pacientams, kurie dar niekuo nesiskundžia).
„Ta programa tolygiai buvo pasiskirsčiusi po Lietuvą, į ją buvo įtraukta daug pacientų – pas mus jau vyksta pertvarkos. Per paskutinius trejus metus vyksta esminės pertvarkos dar geresnės sveikatos priežiūros sistemoms didelės rizikos pacientams (su insulto, infarkto rizika). Lietuvoje jau turime pertvarkytą klasterių sistemą, kuomet, nepriklausomai nuo to, kur ligoniai gyvena, per dvi valandas nuo susirgimo pradžios jie gali gauti kvalifikuotą pagalbą.
Antra, pasikeitęs ir kai kurių vaistų prieinamumas: nuo šių metų sausio pradėti kompensuoti cholesterolį mažinantys vaistai iki gyvenimo pabaigos. Todėl galima pasakyti, kad jau kituose Eurostato vertinimuose turėsime pirmuosius rezultatus ir mūsų statistika jau turėtų keistis“,– kalbėjo specialistas.
Didelė rizika
R. Kubilius visgi nurodo, kad Lietuva, pagal įvairius vertinimus, priskiriama didelės rizikos šalių grupei – tai reiškia, kad čia gimdamas žmogus turi didesnę mirties ligų riziką, lyginant su Pietų Europos šalimis.
„Lietuviai turi dideles baimes tradiciniam vaistų vartojimui – bandome įteigti, kad, jeigu gydytojas nustato rizikos veiksnius ir ligą, pacientas vaistus privalo vartoti iki gyvenimo pabaigos. Pacientui labai sunku su tuo susitaikyti, jam tai atrodo žalinga.
Kitas dalykas, reikėtų kalbėti ir apie lietuvio charakterį. Per visą Nepriklausomybės laikotarpį, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, cholesterolį mažinančių vaistų suvartojimas yra mažiausias. Taip vyksta todėl, kad lietuviai turi baimių, fobijų, nenori vartoti vaistų. Lietuvis geriau renkasi mažiau įrodyto veiksmingumo nemedikamentines priemones“, – teigė pašnekovas.
R. Kubilius nurodė, kad, nors per Nepriklausomybės laikotarpį lietuvių vėžiniai susirgimai ir traumos rodikliai, lyginant su ES vidurkiu, mažėja, insultų ir infarktų mūsuose vis dar dvigubai daugiau nei vidutiniškai Bendrijoje. Visgi pašnekovas mano, kad ir šie rodikliai, kartu su naujomis iniciatyvomis, pagerės.
Netinkama mityba ir aplaidumas
Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentas, profesorius, habil. dr. Julius Kalibatas sako, kad tokius skaičius Eurostato statistikoje lemia ne viena priežastis: tai ne tik netinkama mityba, bet ir bendrai aplaidus požiūris į sveikatą.
„Lietuvių mityba tikrai yra netinkama, didelė dalis žmonių turi antsvorio, yra nutukę. Vartojame labai daug riebalų, labai mažai naudojame daržovių – ne taip, kaip Viduržiemio jūros šalys. Mes valgome mėsą, taukus, daug pieno produktų, kas nėra visiškai sveiksta. Mitybą reikia keisti nuo darželio ir mokyklos, o tam reikia tinkamo švietimo.
Kitas dalykas, žmonės į sveikatą žiūri tikrai aplaidžiai. Nors yra gausybė pensininkų, kurie į polikliniką eina per dažnai, netgi be reikalo, jaunimas tuo tarpu į savo sveikatą žiūri labai aplaidžiai, dėl to turime daug užleistų ligų“, – teigia profesorius.
J. Kalibatas pažymi, kad prie liūdnos situacijos prisideda tai, kad pirminė gydytojų grandis – šeimos gydytojai – yra labai perkrauta.
„Žmogui skiriama 15 min. Vietoj to, kad gydytojas per dieną priimtų 20 žmonių, jis priima 30 ir daugiau. Gydytojai perkrauti, jie nespėja normaliai atlikti savo funkcijų, nes jiems trūksta laiko. Aišku, yra daugybė profilaktinių programų, kur galima tikrintis nemokamai, tačiau ne visi tuo naudojasi“, – nurodo specialistas.
J. Kalibatas taip pat sako, kad lietuviai gydytojai nuo sovietinių laikų nepasitiki, nes gavę receptą iš gydytojo dar eina konsultuotis su kaimynais ir pažįstamais. Prie nepasitikėjimo gydytojais, teigia pašnekovas, prisideda ir mažos gydytojų algos.
Nesilaiko rekomendacijų
Baltupių šeimos medicinos centro gydytojas Dainius Jakučionis tv3.lt nurodė, kad žmonės nepakankamai dėmesio skiria savo sveikatai.
„Turime širdies kraujagyslių ligų prevencijos programą, kuri yra finansuojama valstybės ir kiekvienas šeimos gydytojas ją atlieka, tačiau pacientai, jeigu ir atvyksta ir programą atlieka, tiesiog nesilaiko rekomendacijų. Pacientai nesirūpina savo sveikata taip, kaip turėtų. Trečias dalykas, pas šeimos gydytojus yra pakankamai didelės eilės, gydytojai turi labai didelį krūvį. Jei gydytojas gali skirti tik 5 min. pacientui, jis gali suteikti dėmesio tik vienai, pačiai ūmiausiai problemai, ir tai ne iki galo, o ką jau kalbėti apie prevenciją“, – kalbėjo D. Jakučionis.
Gydytojas sako, kad žmonių aplaidų požiūrį į sveikatą lemia jų mentalitetas, manymas, kad kitas turi jais pasirūpinti. Žmonės, sako D. Jakučionis, nori gauti tabletę nuo visų ligų, kad jiems patiems nereikėtų įdėti savų pastangų.
Specialistas taip pat nurodo skirtumus tarp dviejų kartų:
„Dabartinė karta, žmonės iki 40 metų, kurie yra daugiau išsilavinę, baigę universitetus , rūpinasi savo sveikata, sportuoja, sveikai maitinasi, nes prisiima atsakomybę už savo sveikatą. Mažiau išsilavinę žmonės, su žemesniu pragyvenimo lygiu, nebeturi laiko pasirūpinti savimi“, – kalba D. Jakučionis.
Eurostato apklausoje nurodoma, kad didžiausią išvengiamų mirčių dalį sudaro širdies smūgiai (32 proc.). Toliau rikiuojasi insultas (16 proc.) , storosios žarnos vėžys (12 proc.), krūties vėžys (9 proc.), hipertenzijos ligos (5 proc.) ir plaučių uždegimai (4 proc.).
