Vienišus benamius į paskutinę kelionę lydi ne savieji.
Nakvynės namais vadinamo Panevėžio socialinių paslaugų centro Socialinės globos skyriaus gyventojus ir darbuotojus sujaudino netikėtas ir skaudus įvykis. Antradienį savo gyvenimą kilpoje baigė vienas nakvynės čia pasiprašęs benamis.
Apie 13 valandą laikino apnakvindinimo patalpų tualete 1943 metais gimusio vyro kūną rado kitas laikinai besiglaudžiantis benamis.
Garbaus amžiaus vyriškio palaikus apžiūrėjusi policija išorinių smurto žymių neaptiko.
Šaltomis naktimis
Elektronikos gatvėje esančiame Socialinės globos skyriuje įrengtose patalpose benamiai šaltuoju metų laiku gali prisiglausti, pernakvoti keletą naktų. Kambariuose yra lovos, čiužiniai, čia galima nusiprausti, išsivirti arbatos.
Vasarą kambariai stovi tušti, benamiai randa kur kitur prisiglausti, o štai atšalus orams pernakvoti kas naktį ateina po keliasdešimt tokių. Mirtį pasirinkęs vyras buvo vienas iš jų – retkarčiais pasiprašantis laikino prieglobsčio.
Šaltis net kovui besibaigiant vis nenori trauktis, naktimis spigina kaip gūdžiame viduržiemyje, tad, pasak Socialinės globos skyriaus socialinės darbuotojos Loretos Varnienės, kas naktį laikinojo apnakvindinimo patalpose glaudžiasi apie dvidešimt nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčių žmonių.
Mokėti už nakvynę nereikia, administracija neprašo dokumentų, tiesiog užrašo benamio pasakomą pavardę. Iš gyvenimo savo noru pasitraukęs vyras čia nakvojo jau porą naktų, daugiau apie jį nieko nebuvo žinoma. Pernakvojęs jis niekur nėjo, paprašė dar pabūti, nes lauke šalta. Kaip teigia socialinė darbuotoja, šaltomis žiemos dienomis benamiai į gatvę nevaromi, jiems leidžiama pasilikti, nors patalpos skirtos tik nakvynei.
Permainingas likimas
Socialinė darbuotoja L. Varnienė sako, kad, ko gero, tai pirmas atvejis, kai laikinai nakvynei priimtas žmogus pakėlė prieš save ranką. Sąskaitų su gyvenimu suvesti nebando ir Socialinės globos skyriuje apsigyvenę žmonės, suprantantys, kad sudėtingą, problemų pilną gyvenimo periodą netrukus gali pakeisti kitoks – sėkmingesnis ir šviesesnis.
Šiuo metu Socialinės globos skyriuje gyvena 58 žmonės, iš jų 7 moterys. Į laikinojo prieglobsčio namus juos atvedė skirtingos priežastys – dažniausiai čia glaudžiasi iš įkalinimo vietų grįžę asmenys. Laikinojo apnakvindinimo patalpose nusižudžiusio žmogaus likimas Socialinės globos skyriaus darbuotojams nežinomas. Jis čia yra buvęs ir anksčiau, bet pernakvojęs tuoj išeidavo.
Mirusiojo palaidojimu rūpinasi laidojimo įmonė „Ramybės takas“, laimėjusi Savivaldybės skelbtą konkursą laidoti asmenis valstybės lėšomis. Sutartis su įmone pasirašyta trejiems metams – šie metai paskutiniai.
Laidojimo išlaidas padengia miesto Savivaldybės Miesto ūkio skyrius, tam turintis specialų fondą. Ieško artimųjų Apie Socialinės globos skyriuje nusižudžiusį benamį Savivaldybės Miesto ūkio skyriui jau pranešta. Šio skyriaus vyriausioji specialistė Irena Krivickienė sako, kad gavus tokią informaciją elgiamasi pagal numatytą tvarką – pirmiausia prašoma policijos, kad ieškotų mirusiojo artimųjų. Nusižudžiusio vyro duomenys žinomi, dokumentus jis turėjo su savimi.
Policija, turinti priėjimą duomenų registre, ieško mirusiojo giminių (brolių, tėvų, vaikų) ir jiems praneša apie mirtį. Ar sutinka artimieji laidoti, ar atsisako, pranešama miesto Savivaldybei.
Tik gavus tokią informaciją galima pradėti rūpintis bedalio laidotuvėmis. I. Krivickienė teigia, kad neretai pasitaiko taip, kad net suradus artimus mirusiojo gimines, šie atsisako rūpintis laidotuvėmis. „Ir pernai buvo toks atvejis. Policija buvo suradusi mirusiojo dukrą, tačiau ši griežtai atsisakė tėvą laidoti. Sakė su juo neturėjusi jokių ryšių, net nepažinojusi. Ir vyras buvo palaidotas Savivaldybės lėšomis“, – tikina vyriausioji specialistė. Palaidoti stengiamasi patiriant kuo mažiau išlaidų, vidutiniškai laidotuvėms tenka apie 1 600 litų.
Atgula Šilaičiuose
Nusižudęs vyriškis, jeigu neatsiras giminės, bus antras Savivaldybės lėšomis šiemet laidojamas žmogus.
Pirmas, sunkiai sirgęs, mirė ligoninėje, kadangi artimųjų neturėjo, jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota prie miesto Savivaldybės, ši ir rūpinosi jo laidotuvėmis. Tarp laidojamųjų, pasak I. Krivickienės, didžioji dauguma gyvenamąją vietą yra deklaravę prie Savivaldybės. Savivaldybė savo lėšomis gali laidoti ir neatpažintus žmones, tačiau, pasak vyriausiosios specialistės, tvarka būna kiek kita, mirusiojo atpažinimu rūpinasi prokuratūra. Neatpažinti žmonės Panevėžyje Savivaldybės lėšomis laidojami retai – vienas mirusysis buvo palaidotas 2010 metais.
Pernai Savivaldybės lėšomis palaidoti šeši panevėžiečiai, tam buvo skirta 5 943 litai. 2011 metais mirusiųjų bedalių buvo gerokai daugiau – jiems laidoti Savivaldybė išleido 16 000 litų.
Ne artimųjų laidojami asmenys atgula Šilaičių kapinėse, ten jiems skirtos dvi vietos – ant vargšų vienišių ar neatpažintųjų kapų iš tų pačių laidojimo pinigų pastatomas medinis kryžius su pavarde ir gimimo bei mirties datomis.
Miesto ūkio skyriaus vyriausioji specialistė I. Krivickienė sako dar negirdėjusi, kad į Savivaldybę būtų kreipęsis bent vienas žmogus, panorėjęs sužinoti, kur palaidotas jo vienišas giminaitis.
