Žurnalistams bandant įtariamajam užduoti klausimus anglų kalba, šis tylėjo. Įtariamasis teisme teigė, kad yra gimęs Taline, yra estų tautybės. Dabar jo deklaruota gyvenamoji vieta – Ispanijoje. Iki sulaikymo vyras niekur nedirbo, yra nevedęs.
Visgi, byla nebuvo pradėta nagrinėti – bylos nagrinėjimo pradžiai nepritarė abu kaltinamojo gynėjai, bei prokuroras Gintautas Tamulionis, kuris akcentavo, jog posėdyje nuotoliu posėdyje dalyvavo tik viena nukentėjusioji.
Remiantis bylos medžiaga, 1958 m. gimęs buvęs imtynininkas ir aktorius I.Arakas kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, bei tyrimo vis dar nustatinėjamais asmenimis, taip pat T.H. (šiam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties), pasikėsino nužudyti G.Z. Jam taip pat pareikšti kaltinimai dėl boksininko R. Morkevičiaus nužudymo.
Byloje minimi dar du nukentėjusieji - viena iš jų negalėjo dalyvauti, mat teigė, jog tuo metu turi būti LSMU diplomų įteikimo ceremonijoje. Trečiasis nukentėjusysis yra pats G.Z, išgyvenęs pasikėsinimą į jo gyvybę. Jis prašė posėdį atidėti, mat gyvena ne Lietuvoje, yra valstybės saugomas liudininkas.
I. Arako gynėjai akcentavo, kad I. Arakas negavo kaltinamojo akto vertimo, o lietuviškai kaltinamasis nekalba.
Teismo kolegijos pirmininkas Giedrius Endriukaitis taip pat konstatavo, jog bylos pradėti nagrinėti negalima, mat I. Arakas nėra gavęs kaltinamojo akto vertimo.
Sekančio posėdžio metu planuojama pagarsinti kaltinamąjį aktą.
Šiuo metu VIlniaus apygardos teismo sprendimu I. Arakas yra suimtas iki liepos 4 d. Šiandien Kauno apygardos teismas svarstys dėl kardomųjų priemonių pratęsimo. Griežčiausios kardomosios priemonės (suėmimo) pratęsimui pritarė ir bylos prokuroras, ir kaltinamasis I. Arakas, ir jo gynėjai – nuosprendis dėl kardomųjų priemonių bus skelbiamas tą pačią dieną, kiek vėlesniu laiku.
Prokuroras G. Tamulionis žurnalistams apie bylą daug neatviravo argumentuodamas, kad byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, nebuvo pagarsintas kaltinamasis aktas. Visgi, jis atskleidė, jog bylą sudaro 39 tomai medžiagos, tad byla gana nemažos apimties.
Advokatas – I. Arakas kaltę pripažįsta
Daugiau apie įvykį sutiko papasakoti vienas iš I. Arako gynėjų, advokatas Gediminas Bukauskas. Jis teigė, jog I. Arakas kaltę visiškai pripažįsta
„Mano klientas visiškai prisipažįsta“, – kalbėjo advokatas.
Anot advokato, I. Arakas nurodė ir pasikėsinimo užsakovus, motyvus, tačiau tai neva paaiškės sekančių teismo posėdžių metu, pagarsinus kaltinamąjį aktą.
„Jis pasirengęs viską papasakoti“, – teigė G. Bukauskas.
Advokatas teigė, jog pasikėsinimo į gyvybę užsakovai teisiami atskirame tyrime, o I. Arakas apie šį tyrimą žino „labai nedaug“. Anot advokato, I. Arakas gavo užsakymą, tačiau nežinojo tikslių užsakovų duomenų – paties užsakovo motyvacijos jos nežinojo.
Apie pačio užpuolimo detales advokatas neatviravo – sakė, jog I. Arakas apie tai papasakos teisme. Visgi advokatas advokatas pridūrė, jog jokių specifinių priemonių pasikėsinimui I. Arakas nenaudojo, o parodymus davė įvykio vietoje.
G. Bukauskas neneigė, jog I. Arakas gali būti susijęs su nusikalstamu susivienijimu, kuriam vadovauja Sergejus Bėglikas.
Advokatas taip pat atskleidė, jog už pasikėsinimą I. Arakui buvo sumokėta ne kriptovaliuta, o įprastais pinigais. Tikslios sumos jis neįvardijo, tačiau pabrėžė, jog suma tikrai yra mažesnė nei 250 tūkst. eurų.
Anot advokato, I. Arakas Lietuvoje jau praleido apie pusantrų metų - į Lietuvą estas buvo gražintas 2023 m. sausį dėl kitos bylos, kurioje jis įtariamas kauniečio Deimanto Bugavičiaus nužudymu.
Teisėsaugai buvo žinomas ir anksčiau
Birželio 17 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuras (LPKB) paskelbė, jog buvo baigtas ikiteisminis tyrimas dėl 2016 m. įvykdyto kovotojo Remigijaus Morkevičiaus nužudymo, kaltinimai pateikti Estijos piliečiui Imre Arakui, pirmadienį paskelbė Lietuvos kriminalinės policijos biuras (LPKB).
LPKB primena, kad minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po 2016 m. liepos 22 d. naktį įvykdyto pasikėsinimo nužudyti G. Z. Į nukentėjusįjį tąsyk buvo šauta iš šaunamojo ginklo su duslintuvu, tačiau jis išgyveno greitosios medicinos pagalbos medikams suteikus pagalbą. Tų pačių metų gruodžio 21 d. Kaune, prie savo namų, šūviais iš automatinio šaunamojo ginklo buvo nužudytas visuomenėje gerai žinomas kovos menų sportininkas R. Morkevičius
„Tiriant abu šiuos nusikaltimus buvo įtarta, kad jų vykdytojas gali būti ne kartą teistas Estijos Respublikos pilietis I. Arakas“, – teigiama LPKB pranešime spaudai.
Anot LPKB, atlikus sudėtingą darbą, buvo atkurta tiksli nusikaltimų padarymo eiga, identifikuotas ir sulaikytas jais įtariamas asmuo. Pareigūnų teigimu, šio tyrimo sėkmę lėmė ir labai aktyviai vykęs bendradarbiavimas su Estijos, Lenkijos, Airijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijomis, su kuriomis buvo keičiamasi itin reikšminga informacija.
Europos teisėsaugos pareigūnams gerai žinomas I. Arakas buvo sulaikytas 2017 m. Airijoje, kai 2017 m. balandžio mėn. jis rengėsi nužudyti vieną žinomą airių nusikalstamo pasaulio atstovą. 2018 m. gruodžio 12 d. Airijos teismas jį pripažino kaltu ir skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę. Atlikęs bausmę Airijoje, 2023 m. sausio 4 d. I. Arakas buvo perduotas Lietuvos teisėsaugos pareigūnams baudžiamajam persekiojimui už Lietuvoje padarytus nusikaltimus. Estijoje I. Arakas yra teistas penkis kartus
„Po apklausų ir susipažinimo su tyrimo duomenimis kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo“, – teigiama LPKB pranešime.
Baudžiamasis kodeksas už nužudymą numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos, o už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis – baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.
Minimas ir kitoje byloje
I. Arakas pavardė minima ir kitoje žmogžudystės byloje – du estai ir vienas lietuvis buvo pripažinti kaltais už kauniečio Deimanto Bugavičiaus nužudymą, įvykdytą 2015 metų lapkritį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti anksčiau jiems skirtas laisvės atėmimo bausmes.
Estui Hansui Erikui Ehvertui pernai spalį Apeliacinio teismo verdiktu bausmė buvo sutrumpinta nuo 16 iki 14 metų, jo tautiečiui Arle Grabbiui (Arlei Grabiui) – nuo 16 iki 15 metų, o lietuviui Ričardui Baikai – nuo 13 iki 12 metų laisvės atėmimo.
2023 m. sausį Airijos teisėsauga perdavė Lietuvai dar vieną įtariamąjį D. Bugavičiaus nužudymu – Estijos pilietį Imre Arakas (Imrę Araką).
Vyras buvo perduotas Lietuvos prašymu, jam buvo išduotas Europos arešto orderis dėl 2015 metais lapkričio mėnesį įvykdytos veikos.
Boksininkas, siejamas su „agurkinių“ gauja
Prieštaringai vertinamas kovotojas R. Morkevičius buvo daugkartinis Tailando bokso ir bušido turnyrų nugalėtojas, 2003–2004 m. pasaulio ZST „Grand Prix“ trečios vietos laimėtojas, 2004–2005 m. pasaulio ZST „Grand Prix“ čempionas, keliolika kovų laimėjo ir profesionalų ringe, iš kurių daugiau nei pusę – nokautais. Tiesa, vėliau jis buvo labiau žinomas ne dėl sportinių pasiekimų, o asociacijų su kriminaliniu pasauliu.
Kaune buvo žinoma, kad Remyga buvo tikras bebaimis, todėl jo galimi grasinimai galėjo būti suprasti bauginančiai“, – pasakojo žurnalistas, knygų apie kriminalinį pasaulį autorius D. Dargis.
Kaip skelbiama D. Dargio knygoje „Kamuoliniai prie bausmės linijos“, remiantis vieno iš oficialių liudininkų parodymais, po 2008-ųjų metų įvykio, kai iš automato „Kalašnikov“ buvo apšaudytas bei granatomis apmėtytas H. Daktaro dvaras Užliedžiuose, praėjus trims mėnesiams, šiuo nusikaltimu įtariami asmenys dalyvavo bendrame vakarėlyje kartu su R. Morkevičiumi. Vakarėlio metu vienas apsvaigęs asmuo pradėjo kaltinti pasiklausymo įrangos padėjimu.
Tai dar vienas įrodymas, kad R. Morkevičius kartais atsidurdavo aplinkoje su neprognozuojamu elgesiu garsėjusiais nusikalstamo pasaulio atstovais.
